Jei manote, kad jūsų greitas interneto ryšys yra garantuota duotybė, klystate. Lietuvos telekomunikacijų sektoriuje dega raudonos lemputės, kurias operatoriai bando užmaskuoti augančiais pelnais ir reklaminiais lozungais. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) meta kortas ant stalo: investicijos į tinklus smuko į kritinį dugną, ir tai reiškia, kad šalies skaitmeninė pažanga gali sustoti bet kurią akimirką, palikdama vartotojus su pasenusia infrastruktūra.
Skaičiai negailestingi ir rodo cinišką verslo logiką: nors sektorius generuoja šimtus milijonų eurų pajamų, kurios pernai perkopė 921 mln. ribą, pinigai negrįžta į infrastruktūrą.
Investicijų lygis rėžėsi žemyn ir pasiekė gėdingą 10,7 proc. ribą – tai žemiausias rodiklis per pastarąjį penkmetį, signalizuojantis apie pavojingą stagnaciją.
RRT pirmininkė Jūratė Šovienė nebevynioja žodžių į vatą: rinka pasiekė brandą, tačiau be naujų pinigų ilgalaikė plėtra yra neįmanoma.
Tradicinis ryšys mirė: mokėsite tik už duomenis
Tradiciniai skambučiai ir SMS žinutės oficialiai tapo atgyvena, kurios vieta technologijų muziejuje. Rinka negailestingai transformavosi į duomenų siurbimo mašiną – būtent duomenų perdavimas dabar generuoja liūto dalį, net 64 proc. visų sektoriaus pajamų.
Vartotojai yra įsprausti į kampą ir priversti mokėti už gigabaitus, nes kitos bendravimo formos traukiasi į užribį, užleisdamos vietą internetinėms aplikacijoms.
Vienas vartotojas per mėnesį jau sunaudoja vidutiniškai 44,3 GB duomenų, ir šis skaičius tik augs, versdamas jus rinktis brangesnius planus.
5G fiasko: technologija, kurios niekam nereikia?
Milžiniškos reklaminės kampanijos apie 5G revoliuciją pasirodė esančios tik tuščias oras ir rinkodaros triukas. Realybė bado akis: šia „stebuklinga” technologija naudojasi vos ketvirtadalis vartotojų, o tinklų potencialas dūla visiškai neišnaudotas.
Nors duomenų srautai 5G tinkle auga, didžioji dalis vartotojų vis dar nemato prasmės pereiti prie naujovės arba susiduria su ribota aprėptimi.
Dar liūdnesnė situacija su itin sparčiu fiksuotu internetu – juo naudojasi apgailėtini 5,4 proc. abonentų, kas rodo visišką infrastruktūros fiasko.
Regionų atskirtis: Lietuva skyla į dvi dalis
Jei gyvenate ne didmiesčio centre, rizikuojate likti antraeiliu piliečiu be prieigos prie šiuolaikinio šviesolaidžio. Operatoriai investuoja atsargiai ir nenoriai, todėl regionuose formuojasi skaitmeninė praraja.
RRT ataskaita aiškiai rodo: be valstybės įsikišimo ir viešųjų lėšų panaudojimo, tinklų plėtra provincijoje tiesiog sustos.
Situacija grėsminga – kol verslas skaičiuoja pelnus iš duomenų vartojimo, fizinė įranga sensta, o biurokratiniai barjerai trukdo statyti naujas bazines stotis. Jei ši tendencija nepasikeis, Lietuva iš interneto lyderės greitai taps technologiniu užkampiu.
