Lietuvos biudžetas per artimiausius metus gali netekti beveik pusės milijardo eurų, o šimtai darbuotojų pasienio degalinėse – savo darbo vietų. Priežastis – iš pirmo žvilgsnio paprasta, bet ekonomiškai skaudi: vis daugiau lietuvių renkasi piltis degalus Lenkijoje, kur kainos mažesnės. Tuo metu lenkai džiaugiasi – jų degalinių tinklai ties Lietuvos siena klesti, o srautai iš už sienos vis didėja.
Degalų skirtumas – 10 centų, bet pasekmės milžiniškos
Pagal žurnalo „Auto Świat“ duomenis, dyzelinas Lenkijoje kainuoja apie 10 euro centų mažiau nei Lietuvoje. Skirtumas gali atrodyti menkas, tačiau vairuotojams, ypač vežėjams ar tiems, kurie kasdien važinėja per sieną, jis tampa labai reikšmingas.
Šis kainų disbalansas paskatino naują reiškinį – vadinamąjį „degalų turizmą“. Lietuvos vairuotojai vis dažniau važiuoja į Lenkijos degalines, ypač pasienio regionuose. Dėl to Lietuvos degalinės netenka klientų ir uždaromos.
Ekonomistų vertinimu, vien šiemet pasienio zonose degalų pardavimai Lietuvoje sumažėjo 15 proc., o kai kurios degalinės, priklausančios net didiesiems tinklams, jau pranešė apie bankrotus ir atleidimus. Prognozuojama, kad darbo gali netekti apie 100 darbuotojų.
2026-aisiais – dar didesni nuostoliai
Situacija dar labiau komplikuosis, kai Lietuvoje padidės akcizas degalams. Šis sprendimas, priimtas siekiant papildyti valstybės biudžetą ir skatinti tvaresnį transportą, gali turėti priešingą poveikį: benzinas ir dyzelinas taps dar brangesni, o vairuotojai dar labiau trauks į Lenkiją.
Ekspertai prognozuoja, kad kainų skirtumas gali išaugti iki 14 centų už litrą (apie 0,60 zlotų). Tai reikš, kad Lietuvos vairuotojai Lenkijos degalinėse 2026 m. išleis iki 480 mln. eurų.
Šie pinigai ne tik nepapildys Lietuvos biudžeto, bet ir sustiprins kaimyninės šalies ekonomiką – tiek per degalų pardavimus, tiek per vietinę prekybą ir paslaugas, kuriomis naudojasi į Lenkiją atvykstantys lietuviai.
Kodėl tai vyksta?
Lietuvos degalų kainas labiausiai lemia aukštesni akcizai ir mokesčiai, taip pat valiutų kursų bei logistikos sąnaudos. Lenkijoje, priešingai, valdžia taiko mokesčių lengvatas ir valstybės paramą degalų tinklams, siekdama išlaikyti konkurencingumą pasienio regionuose.
Be to, Lenkijoje konkurencija tarp degalinių – itin intensyvi. Dėl to kainos dažnai mažinamos net laikinai, siekiant pritraukti klientų iš Lietuvos, o kartu didinamas prekių pardavimas pačiose degalinėse – nuo maisto iki kelionės prekių.
Lietuvai – praradimai, Lenkijai – nauda
Ekonomistai skaičiuoja, kad jei tendencija nesikeis, Lietuva praras ne tik milijonus eurų akcizo ir PVM pajamų, bet ir dalį regioninės ekonomikos – ypač pasienio miestelių. Mažesnis klientų srautas reikš ne tik tuščias degalines, bet ir smunkančias vietos paslaugas: nuo kavinių iki autoservisų.
Tuo tarpu Lenkijoje pasienio degalinės jau kalba apie rekordinius pardavimus ir planuoja plėtrą. Kaimynai skaičiuoja pelną, o lietuviams lieka spręsti klausimą: kaip sustabdyti pinigų nutekėjimą per sieną?
Kol kas aišku tik viena – vienas sprendimas, vienas akcizo pakeitimas, ir du visiškai priešingi rezultatai: Lietuva skaičiuoja nuostolius, o Lenkija – pelną.
Šaltinis: https://moto.pl/MotoPL/7,88389,32370234,litwa-traci-miliony-euro-przez-jedna-decyzje-a-polacy-tylko.html
