Ar Europa turi savo „baltąjį auksą“? Švedijoje atliktas tyrimas verčia iš naujo įvertinti, kur ateityje bus kasamas vienas svarbiausių XXI a. metalų – litis. Pramonė keičiasi greičiau, nei spėjame prie jos prisitaikyti, o šis atradimas gali tapti lūžio tašku visai elektromobilių ir baterijų rinkai.
Litis – metalas, nuo kurio priklauso mūsų technologinė ateitis
Litis jau seniai nebėra tik cheminis elementas vadovėlyje. Tai – pagrindinė baterijų žaliava, elektromobilių širdis ir visos žaliosios energetikos stuburas. Jo paklausa šoka į neregėtas aukštumas: prognozuojama, kad iki 2030 metų pasauliui reikės dešimt kartų daugiau ličio nei 2020-aisiais.
Kol kas rinką beveik visiškai valdo Kinija, kontroliuojanti didžiąją dalį perdirbimo pajėgumų. Tačiau Europa ieško būdų atsistoti ant savo kojų – ir čia į sceną žengia Švedija.
Švedijos šiaurėje aptiktos užuominos apie didesnius nei manyta ličio išteklius
Luleå technologijos universiteto mokslininkai ištyrė Varuträsko regiono pegmatitus – specifinio tipo uolienas, kuriose neretai aptinkamas litis. Iki šiol manyta, kad šis regionas nėra ypatingas, tačiau nauji duomenys parodė visiškai kitokį vaizdą.
Tyrėjai pirmą kartą nustatė, kad ličiu turtingi pegmatitai čia susiformavo atskiru geologiniu etapu, maždaug 15 mln. metų vėliau nei aplinkiniai granitai. Tai iš esmės keičia supratimą, kaip ir kur gali slypėti ličio telkiniai.
Kodėl tai svarbu? Nes keičiasi paieškų žemėlapis
Iki šiol geologai daugiausia dėmesio skyrė vietovėms, kur pegmatitai susiję su granitų masyvais. Tačiau nauji rezultatai rodo, kad litis gali būti susitelkęs visai kitose uolienų struktūrose, nei manyta.
Tai reiškia du labai svarbius dalykus:
- potencialių ličio telkinių Europoje yra daugiau nei manyta;
- žvalgybos strategijos turi būti keičiamos iš esmės.
Tyrėjai atvirai sako – šios žinios gali padėti kurti visiškai naujus ličio paieškų metodus Švedijoje, Suomijoje ir kitose regiono šalyse.
Europa gauna realų šansą tapti mažiau priklausoma nuo Kinijos
Švedijos tyrimas turi platesnį politinį ir ekonominį kontekstą. Europos Sąjunga dar 2023 m. paskelbė svarbiųjų žaliavų strategiją, kurioje litis įvardijamas kaip viena rizikingiausių medžiagų tiekimo grandinėje. Nauji atradimai padeda spręsti esminę problemą – priklausomybę nuo vienos valstybės.
Jeigu Švedijai ir kitoms Šiaurės šalims pavyktų išvystyti konkurencingą ličio gavybą, Europa sustiprintų savo pozicijas elektromobilių, baterijų ir energetinių technologijų rinkoje.
Kas laukia toliau?
Varuträsko telkinys šiuo metu nekasamas – jis yra mokslinių tyrimų objektas. Tačiau mokslininkai įsitikinę, kad jų darbas jau dabar gali pakeisti ličio žvalgybos ateitį.
Luleå universiteto komandos vadovas Joelis Anderssonas pažymi, kad atradimai padeda suprasti ne tik telkinio formavimosi istoriją, bet ir kur šiandien verta ieškoti naujų ličio šaltinių.
Tai sustiprintų Švedijos ir visos Europos galimybes užsitikrinti savo strateginių metalų tiekimą.
Išvada: prasideda naujas Europos resursų žaidimas
Litis – tai ne tik metalas, bet ir geopolitinė korta. Švedijos atradimas gali pakeisti žaidimo taisykles, suteikdamas Europai realų šansą tapti mažiau priklausomai nuo importo ir sustiprinti savo technologinį suverenitetą.
Ši istorija dar tik prasideda, o jos pasekmės gali būti tokios pat didelės, kaip ir pats energijos perėjimas, kurį litis jau dabar įgalina.
Šaltinis: https://www.dagensps.se/bors-finans/ravaror/litium-nya-svenska-upptackter-andrar-spelplanen-for-kritisk-metall/
