Lobis po ledu ar spąstai investuotojams? Kodėl Grenlandijos mineralai iš tikrųjų tokie svarbūs, nepaisant pragariškų sąlygų

Kai pasaulio galingieji žaidžia „Monopolį“ dėl didžiausios pasaulio salos, kalba eina ne apie sniegą ar gražius vaizdus. Grenlandija dažnai vadinama naująja „Eldorada“, kurioje slypi raktai į ateities technologijas. Tačiau skeptikai – ir blaiviai mąstantys ekonomistai – pirštu baksnoja į žemėlapį ir klausia: ar tikrai verta kasti ten, kur nėra kelių, o žiemą tamsu 24 valandas per parą? Atsakymas slypi ne pelno maržose, o geopolitinėje baimėje.

Iš pirmo žvilgsnio, idėja kasti iškasenas Grenlandijoje skamba kaip logistinis košmaras. Ir tai yra tiesa. Jūs visiškai teisūs manydami, kad pasaulyje yra vietų, kur tuos pačius mineralus išgauti yra paprasčiau, pigiau ir šilčiau. Tačiau kodėl tuomet JAV, Kinija ir Europos Sąjunga vis tiek nenuleidžia akių nuo šio Arkties milžino?

Kas guli po ledu?

Grenlandijos gelmėse, ypač pietinėje salos dalyje (pvz., Kvanefjeldo telkinyje), guli milžiniški kiekiai retųjų žemių elementų. Neodimas, disprozis, terbis – šie pavadinimai skamba egzotiškai, bet be jų sustotų modernus pasaulis.

Tai nėra paprasti akmenys. Tai „vitaminai“ mūsų technologijoms:

• Elektromobiliai: be šių metalų nepagaminsite efektyvių variklių ir baterijų.
• Gynyba: F-35 naikintuvai, raketų valdymo sistemos ir naktinio matymo prietaisai be jų tiesiog neveiktų.
• Žalioji energija: galingi vėjo turbinų magnetai reikalauja tonų šių elementų.

Geologų vertinimu, Grenlandijoje gali glūdėti ketvirtadalis visų pasaulio retųjų žemių atsargų. Tai – strateginis rezervas, galintis aprūpinti pasaulį šimtmečiams.

Galbūt jus sudomins?

Ar mes vis dėlto ne vieni? Kaip mokslininkai artėja prie atsakymo, kuris gali pakeisti žmonijos istoriją

2026-01-20

Būstas tapo prabanga? Šis žemėlapis rodo negailestingą tiesą: vienur vargsite 35 metus, kitur – užteks 10

2026-01-20

40 000 eurų už vieną „Taip“: kodėl vestuvės tapo prabangiu cirku ir kodėl jaunavedžiai lieka „minuse“

2026-01-20

Ličio pabaiga? Nauja „sieros“ baterija žada revoliuciją: kainuos centus, o talpa – milžiniška

2026-01-20

Grynieji lagamine? Danija taria „sudie“ popierinėms deklaracijoms ir įveda naują tvarką

2026-01-20

Ne viskas taip gražu. Grenlandija taip pat yra logistinis pragaras

Visgi, euforiją greitai atvėsina realybė, kurią puikiai įvardijote. Kasyba Grenlandijoje susiduria su kliūtimis, kurios bet kurį verslo planą paverčia raudonu:

1. Jokios infrastruktūros: Grenlandijoje praktiškai nėra kelių, jungiančių miestus. Visa sunkioji technika, kuras, darbininkai ir iškastas produktas turi būti gabenami jūra arba oru.
2. Klimatas: Ekstremalus šaltis, ilgos poliarinės naktys ir storas ledo sluoksnis reiškia, kad kasybos sezonas yra trumpas, o įrangos išlaikymas – beprotiškai brangus.
3. Darbo jėga: Saloje gyvena vos 56 000 žmonių. Reikėtų atvežti tūkstančius specialistų, pastatyti jiems miestelius, mokyklas, ligonines – tai milijardinės investicijos dar net nepradėjus kasti.
4. Ekologija: Tai viena jautriausių ekosistemų pasaulyje. Bet koks nuotėkis ar avarija Arkties vandenyse būtų katastrofa, todėl aplinkosauginiai reikalavimai čia griežtesni (ir brangesni) nei bet kur kitur.

Palyginimui: Australijoje ar Brazilijoje kasti yra tiesiog „paimti ir vežti”. Ten yra keliai, uostai ir, svarbiausia, nėra ledo kalnų, blokuojančių laivybą.

i

Tai kodėl JAV veržiasi į Grenlandiją?

Jei tai taip brangu ir sudėtinga, kodėl apie tai kalbame? Atsakymas paprastas: Kinija.

Šiuo metu Kinija kontroliuoja apie 60 proc. retųjų žemių metalų gavybos ir net apie 90 proc. jų perdirbimo. Tai reiškia, kad Pekinas turi „išjungimo mygtuką“ Vakarų technologijoms. Jei rytoj kiltų rimtas konfliktas ir Kinija sustabdytų eksportą (kaip ji jau grasino padaryti), Vakarų automobilių ir ginklų pramonė sustotų per kelias savaites.

Grenlandija šioje lygtyje yra draudimo polisas.

Vakarų šalys (JAV ir ES) į Grenlandijos kaštus žiūri ne kaip į verslo išlaidas, o kaip į saugumo mokestį. Taip, kasti ten brangiau nei Kinijoje ar Afrikoje, bet Grenlandija yra saugioje, NATO narės (Danijos) teritorijoje, netoli Šiaurės Amerikos ir Europos krantų.

Arkties paradoksas

Ironiška, bet klimato kaita, kurią mes bandome stabdyti kurdami elektromobilius, daro Grenlandiją patrauklesne. Tirpstantis ledas atveria naujus plotus gavybai ir prailgina laivybos sezoną.

Apibendrinant:

Komerciniu požiūriu, be valstybinių subsidijų ar garantijų, kasyba Grenlandijoje šiandien yra rizikinga ir galbūt net nepelninga, palyginus su kitais regionais. Tačiau politiniame žemėlapyje Grenlandijos vertė matuojama ne doleriais už toną, o nepriklausomybe nuo Rytų. Tai atsarginis planas, kurio pasauliui gali prireikti greičiau, nei manome.