Magnetinis šiaurės ašigalis jau seniai nebėra ten, kur jį XIX amžiuje pažymėjo tyrinėtojai. Pastaraisiais dešimtmečiais jo judėjimas ne tik nesustojo, bet ir pastebimai pagreitėjo. Naujausi palydoviniai matavimai atskleidžia, kad šio reiškinio priežastys slypi tūkstančių kilometrų gylyje po Žemės paviršiumi.
Ašigalis, kuris nesilaiko žemėlapių
Istoriškai magnetinė šiaurė buvo laikoma gana stabilia, tačiau šiandien realybė kitokia. Magnetinis polius, kurį 1831 m. nustatė Jamesas Clarkas Rossas, nuolat keičia savo padėtį, judėdamas iš Kanados Arkties Sibiro kryptimi.
Mokslininkų duomenimis, dar XX a. viduryje šis judėjimas siekė vos kelis kilometrus per metus. Tūkstantmečio sandūroje greitis šoktelėjo iki daugiau nei 50 km per metus, o dabar stabilizavosi ties maždaug 40–45 km per metus riba.
Tikroji priežastis – ne paviršiuje
Šis „pabėgimas“ nėra susijęs su procesais atmosferoje ar plutoje. Magnetinio lauko šaltinis – Žemės išorinis branduolys, sudarytas iš išlydytos geležies.
Būtent čia vykstantys srautų persitvarkymai keičia magnetinio lauko formą ir intensyvumą. Kai laukas deformuojasi, magnetinio ašigalio padėtis reaguoja beveik tiesiogiai.
Paslaptingi magnetinio srauto „lašeliai“
Didžiosios Britanijos ir Danijos mokslininkai, analizuodami Europos kosmoso agentūros „Swarm“ misijos duomenis, aptiko įdomų dėsningumą. Tyrimas rodo, kad magnetinės šiaurės judėjimą lemia dvi milžiniškos magnetinio srauto sritys, esančios po Kanada ir Sibiru.
Šie dariniai, vadinami magnetinio srauto „lašeliais“, nėra kieti objektai. Tai didelės sustiprėjusio magnetinio lauko zonos išoriniame branduolyje, kurias formuoja išlydytos geležies dinamika.
Geofizikas Philas Livermore’as pažymi, kad būtent šių dviejų struktūrų tarpusavio sąveika pastaruosius du dešimtmečius „traukė“ magnetinį polių skirtingomis kryptimis.
Kodėl polius pasuko Sibiro link
Analizė rodo, kad Kanados regione esantis magnetinio srauto darinys laikui bėgant silpnėjo ir fragmentavosi. Tuo tarpu Sibiro pusėje magnetinis laukas išliko intensyvesnis.
Natūralu, kad magnetinė šiaurė pradėjo krypti link stipresnio magnetinio šaltinio. Tai paaiškina ir ilgalaikę polių migracijos trajektoriją.
Kai juda polius, keičiasi ir aviacija
Kelios dešimtys kilometrų per metus gali atrodyti nereikšmingos, tačiau navigacijos sistemoms tai turi tiesioginį poveikį. Kilimo ir tūpimo takų numeriai žymi kryptį magnetinės šiaurės atžvilgiu.
Jei magnetinis nuokrypis pasikeičia maždaug vienu laipsniu, takų ženklinimą tenka atnaujinti. Tai reiškia realias procedūras: takų uždarymą, žemėlapių korekcijas, navigacijos sistemų perprogramavimą ir ženklų perdažymą.
Kai kurie oro uostai Šiaurės Amerikoje tokius pakeitimus jau atliko ne kartą.
Silpna vieta virš Pietų Atlanto
Branduolio procesai lemia ne tik polių judėjimą. Mokslininkai stebi ir vadinamąją Pietų Atlanto anomaliją – regioną, kuriame magnetinis laukas pastebimai susilpnėjęs.
Šioje zonoje kosminė spinduliuotė prasiskverbia giliau, todėl palydovų operatoriai, Tarptautinei kosminei stočiai ar Hablo teleskopui skrendant virš šio regiono, taiko papildomas apsaugos procedūras.
Magnetinis laukas svarbus ir gyvajai gamtai
Geomagnetinis laukas atlieka esminį vaidmenį ne tik technologijoms. Daugelis gyvūnų rūšių – jūrų vėžliai, lašišos, migruojantys paukščiai – orientuojasi naudodami biologinius „kompasus“.
Greitesni magnetinio lauko pokyčiai gali trikdyti navigacinius signalus. Mokslininkai tiria, ar tam tikri gyvūnų dezorientacijos atvejai gali būti susiję su geomagnetiniais svyravimais.
Modeliai turi būti nuolat atnaujinami
Dėl spartaus polių judėjimo reguliariai koreguojamas Pasaulio magnetinis modelis, kuriuo remiasi aviacija, laivyba ir net išmanieji telefonai.
Be šių atnaujinimų navigacijos sistemos veiktų su klaidomis, kurios laikui bėgant tik didėtų.
Ar tai ženklas apie magnetinio lauko apsivertimą?
Žemės istorijoje magnetinis laukas ne kartą buvo visiškai apsivertęs, tačiau tokie procesai trunka tūkstančius metų. Dabartinis polių judėjimas laikomas natūralia branduolio dinamikos išraiška, o ne artėjančios katastrofos ženklu.
Mokslininkai prognozuoja, kad magnetinis šiaurės ašigalis ir toliau judės Sibiro kryptimi, tačiau tikslus tempas išlieka neapibrėžtas.
Aišku viena – procesai, vykstantys giliai po Žemės paviršiumi, daro tiesioginę įtaką tiek technologinei infrastruktūrai, tiek natūraliems planetos reiškiniams.
