Tūkstančius metų gyvavusi majų civilizacija garsėjo didingais miestais, išvystyta architektūra ir sudėtinga socialine struktūra. Tačiau klasikinės majų eros miestai galiausiai žlugo, o jų gyventojai masiškai grįžo į kaimo vietoves. Naujame tyrime mokslininkai atskleidė, kad lemtingą vaidmenį suvaidino ne vien garsiosios sausros – miestų nuosmukį lėmė visas kompleksas priežasčių, kurios stebėtinai primena šiuolaikinio urbanizmo iššūkius.
Kodėl majai traukė į miestus – ir kodėl galiausiai juos paliko?
Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje tyrėjai analizavo duomenis apie majų miestus, klimato pokyčius, konfliktus ir ekonominius veiksnius. Išvados aiškios: majų miestų atsiradimas nebuvo atsitiktinis. Ūkininkus į miestus traukė urbanizacijos teikiami pranašumai, tačiau kartu jie susidurdavo su dideliais kaštais ir socialine įtampa.
Gyvenimas majų miestuose suteikė:
- didžiausią ekonominę naudą: efektyvesnį išteklių valdymą, drėkinimo sistemas, sandėlius, infrastruktūrą,
- didesnį produktyvumą,
- naujų galimybių, susijusių su prekyba ir politine galia.
Tačiau kartu tai reiškė:
- didesnę konkurenciją dėl žemės,
- didesnį jautrumą ligoms,
- ryškesnę socialinę nelygybę,
- priklausomybę nuo miestų valdžios ir patronų-klientų struktūrų.
Tyrėjų teigimu, būtent šis naudos ir kaštų santykis lėmė, ar žmonės liks mieste, ar ieškos ramesnio, saugesnio gyvenimo kaime.
Sausra – tik vienas iš faktorių
Sausros tikrai darė įtaką majų miestams, tačiau jos nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios miestai žlugo. Pasak tyrėjų, sprendimų grandinė buvo daug sudėtingesnė:
- klimato pokyčiai,
- žemės ūkio išteklių stygius,
- konfliktai tarp grupių,
- ekonominė nelygybė,
- infrastruktūros perkrovimas.
Šių reiškinių kombinacija sukūrė „kritinę masę“, dėl kurios miestai galiausiai tapo per brangūs jų gyventojams.

Nauja metodika atskleidė miesto dinamiką
Profesoriaus Douglaso Kennetto komanda pirmą kartą panaudojo populiacijos ekologijos teoriją, paprastai taikomą gyvūnų populiacijoms, ir adaptavo ją majų gyvenvietėms. Ši metodika leido:
- sujungti prieš tai atskirai nagrinėtas teorijas apie urbanizaciją, konfliktus, aplinkos stresą ir ekonomiką,
- sukurti vieną dinaminį modelį, paaiškinantį miestų kilimą ir žlugimą,
- išskirti universalius principus, galiojančius tiek senovės, tiek šiuolaikiniams miestams.
Kodėl žmonės išvyko, net kai orai pagerėjo?
Vienas netikėčiausių atradimų — gyventojų išvykimas iš miestų vyko ne tik per sausras, bet ir tada, kai klimatas tapo palankesnis. Tyrėjai nustatė, kad:
- kai kaimo vietovės po kritinių klimato svyravimų atsigavo,
- ten vėl atsirado daugiau išteklių ir laisvės,
- miestuose gyvenimo kaštai tapo akivaizdžiai didesni nei jų teikiama nauda.
Todėl majų migracija į kaimą buvo ne griūtis, bet natūralus miesto ir kaimo pusiausvyros ciklas. Žmonės rinkosi saugesnį ir savarankiškesnį gyvenimą, kai urbanizacija tapo pernelyg rizikinga.
Šiuolaikinės paralelės: majų istorija kartojasi ir šiandien
Tyrimas rodo, kad dinamika, su kuria susidūrė majai, yra stebėtinai pažįstama:
- žmonės traukia į miestus, kai jie siūlo galimybes,
- bet juos palieka, kai brangsta išlaidos, blogėja infrastruktūra, kyla įtampa ar mažėja gyvenimo kokybė,
- miestai auga ir traukiasi pagal tuos pačius dėsnius kaip ir prieš tūkstančius metų.
Urbanistai teigia, kad šie rezultatai gali padėti geriau suprasti, kodėl kai kurios miesto zonos plečiasi, o kitos stagnuoja ar net ištuštėja.
Šaltinis: https://scitechdaily.com/it-wasnt-just-drought-scientists-propose-new-theory-on-the-maya-urban-collapse/

