Nauja Saulės sistemos dinamikos analizė atskleidė stulbinančią išvadą: Marsas turi kur kas didesnę įtaką Žemės klimato ritmams, nei manyta iki šiol, praneša „Phys.org“. Nauji modeliavimai parodė, kad net nedideli Raudonosios planetos masės pokyčiai smarkiai keičia vadinamuosius Milankovičiaus ciklus – ilgalaikius orbitinius svyravimus, kurie nulemia ledynmečius ir šiltus tarpledynmečių periodus.
Klimato svyravimai – ne tik Jupiterio ir Veneros darbas
Žemės klimatas milijonus metų kinta pagal pasikartojančius ritmus: kartais planetoje įsivyrauja ledynmečiai, o kartais – šiltesni laikotarpiai. Šiuos pokyčius lemia Žemės orbitos formos, pasvirimo ir precesijos pokyčiai, kuriuos veikia kitų planetų gravitacija.
Iki šiol manyta, kad didžiausią įtaką klimatui daro Jupiteris ir Venera. Tačiau naujausi rezultatai rodo, kad Marsas yra daug svarbesnis elementas, nei buvo manyta.
Modeliavimai atskleidė netikėtą efektą
Stepheno Kane’o vadovaujama mokslininkų grupė sukūrė skaitmeninius modelius, kuriuose buvo tiriami scenarijai, keičiant Marso masę nuo nulio iki 10 kartų didesnės nei dabartinė. Tyrimo tikslas — suprasti, kaip skirtinga Marso masė paveiktų Žemės orbitos stabilumą ir ilgalaikius klimato ciklus.
Rezultatai, paskelbti „arXiv“ platformoje, parodė:
- ~100 000 metų ciklai, susiję su ledynmečių kaita, yra ypač jautrūs Marso masei.
- Padidinus Marso masę, šie ciklai tampa drastiškai kitokie — reaguoja daug stipriau, nei į bet kurios kitos planetos įtaką.
- 405 000 metų ciklas, vadinamas „žemės klimato metronomu“, kuriamas Jupiterio ir Veneros sąveikos, išlieka stabilus net keičiant Marso masę.
- Tačiau 2,4 milijono metų „didysis ciklas“ egzistuoja tik tuo atveju, jei Marsas yra pakankamai masyvus. Jam pritrūkus masės, ciklas išnyksta.
Mokslininkai aiškina, kad šie ciklai susiję su lėta Žemės ir Marso orbitų precesija, kuri reguliuoja Saulės spinduliuotės kiekį, pasiekiantį mūsų planetą.
Įdomu tai, kad modeliuose padidėjus Marso masei, Žemės ašies posvyrio ciklai (šiuo metu trunkantys apie 41 tūkst. metų) pailgėja iki 45–55 tūkst. metų.
Svarbi žinutė ir egzoplanetų tyrimams
Pasak mokslininkų, nauji duomenys turi platesnę reikšmę nei tik mūsų planeta:
- Planetų sistemos stabilumas gali būti esminė sąlyga gyvybei atsirasti.
- Gretimų planetų masė gali padėti stabilizuoti klimato svyravimus — arba priešingai, paversti planetą netinkama gyventi.
- Tai reiškia, kad vertinant egzoplanetų tinkamumą gyvybei, svarbu nagrinėti ne tik planetos ir jos žvaigždės ryšį, bet ir visos sistemos architektūrą.
Mokslininkai teigia, kad ši analizė padeda iš naujo įvertinti, kaip trapiai subalansuota yra Žemės klimato sistema — ir kokį vaidmenį čia atlieka net tokios, atrodytų, tolimos planetos kaip Marsas.
Šaltiniai:
- https://arxiv.org/abs/2512.02108
- https://phys.org/news/2025-12-mars-impacts-earth-climate.html
