Europos Sąjunga toliau stumia į priekį prieštaringai vertinamus reglamentus, kurie gali reikšti anoniminės skaitmeninės komunikacijos pabaigą ir atverti kelią masiniam privačių žinučių skenavimui. Įmonės valstybės vardu tikrins tekstus, nuotraukas ir vaizdo įrašus, o vartotojai gali prarasti privatumą net ir be teismo sprendimo.
Telekomunikacijų organizacijos nesutinka su skaitmeninių tinklų įstatymu
Neseniai patvirtintas Europos Sąjungos Tarybos mandatas, skirtingai nei bandoma pateikti kai kuriose žiniasklaidos antraštėse, nėra „kompromisinis žingsnis“ skaitmeninio privatumo naudai. Priešingai – tai tylus masinio komunikacijos stebėjimo legalizavimas ir anoniminės skaitmeninės komunikacijos pabaigos pradžia, perspėja skaitmeninis aktyvistas Patrickas Breyeris.
Naujoji tvarka iš esmės perkelia atsakomybę už visapusišką privačios komunikacijos stebėjimą didžiosioms technologijų įmonėms – tokioms kaip „Meta“ ar „Google“. Šios bendrovės valstybės vardu skenuos milijardus pranešimų, nereikalaujant teismo nutarties.
Kalbama apie reglamentą dėl kovos su vaikų seksualine prievarta internete (vadinamąjį CSA reglamentą). Europos Parlamentas jį atmetė dar 2023 m. lapkritį, tačiau dabar Taryba patvirtino mandatą, leidžiantį automatiškai nuskaityti pranešimus be aiškaus ir pagrįsto individualaus įtarimo.
„Savanoriškas“ stebėjimas, kuris realybėje gali tapti privalomu
Valstybių narių ambasadoriai patvirtino tekstą, kuris leis paslaugų teikėjams vykdyti plačiai paplitusį, formaliai „savanorišką“, bet praktiškai visuotinį pokalbių ir žinučių nuskaitymą.
Ši etiketė yra apgaulinga: realybėje įmonės bus faktiškai priverstos stebėti visas komunikacijos formas – tekstus, nuotraukas, vaizdo įrašus ir metaduomenis – naudodamos dirbtinį intelektą ir netikslius algoritmus, kad išvengtų galimų sankcijų už „nepakankamą kontrolę“.
Vokietijos federalinė kriminalinė policija jau dabar perspėja: maždaug pusė tokių pranešimų, kurie pasiekia teisėsaugą, praktiškai yra visiškai nereikšmingi baudžiamosios teisės požiūriu. Tai reiškia, kad tūkstančiai visiškai įprastų privačių pokalbių kasmet atsiduria teisėsaugos institucijose vien dėl programinės įrangos klaidų.
Taip sukuriamas stiprus spaudimas paslaugų teikėjams – jie bus linkę skenuoti kuo daugiau duomenų, kad tik išvengtų kaltinimų neveiklumu. Formaliai tai „savanoriška“, praktiškai – masinis stebėjimas.
Privalomas amžiaus tikrinimas – anonimiškumo pabaiga?
Dar viena itin ginčytina mandato dalis – privalomas visų vartotojų amžiaus tikrinimas.
Paslaugų teikėjai turės įdiegti patikimus amžiaus patikrinimo metodus. Praktikoje tai gali reikšti, kad norint sukurti:
- el. pašto dėžutę,
- paskyrą pokalbių programėlėje,
- žaidimų platformos profilį,
bus reikalaujama pateikti asmens tapatybės dokumento kopiją arba atlikti biometrinį veido nuskaitymą.
Tai panaikina anoniminės komunikacijos galimybę, kuri iki šiol buvo itin svarbi:
- žurnalistams,
- žmogaus teisių gynėjams,
- informatoriams,
- žmonėms, ieškantiems pagalbos dėl smurto artimoje aplinkoje ar seksualinės prievartos.
Pirmaujančių Europos mokslo institucijų ekspertai pabrėžia, kad dabartinės technologijos neužtikrina patikimo amžiaus tikrinimo, kartu išlaikant privatumo apsaugą. Tai reiškia, kad:
- bus masiškai renkami itin jautrūs asmens duomenys,
- dalis vartotojų gali būti diskriminuojami dėl techninių ar biurokratinių barjerų.
Rizika jaunimui: skaitmeninė izoliacija vietoje apsaugos
Prisidengiant vaikų apsauga, slepiasi ir kita grėsmė – paauglių skaitmeninė izoliacija. Mandatas leidžia paslaugų teikėjams riboti arba visiškai užkirsti kelią jaunesniems nei 17 metų naudotis daugeliu populiarių programėlių su pokalbių funkcijomis.
Praktiškai tai reiškia, kad tokios platformos kaip:
- „Instagram“,
- „WhatsApp“,
- daugelis internetinių žaidimų,
gali būti neprieinamos nepilnamečiams, nes neatitinka itin griežtų reikalavimų.
Vietoje to, kad būtų ugdomas skaitmeninis raštingumas ir kuriama saugi internetinė aplinka, kyla pavojus, jog jauni žmonės bus atkirsti nuo svarbios socialinės, bendravimo ir edukacinės veiklos internete.
Prieštaringas balsavimas ir politinė atsakomybė
Balsavimas ES Taryboje nebuvo vienbalsis.
- Čekija, Nyderlandai ir Lenkija balsavo prieš,
- Italija susilaikė,
taip išreikšdamos abejones dėl priemonių teisėtumo ir proporcingumo.
Kitos šalys, tarp jų ir Slovakija, palaikė pasiūlymą, taip prisidėdamos prie šio reguliavimo stūmimo į priekį.
Artėjantys dialogai (trilogai) tarp Tarybos ir Europos Parlamento bus lemiami šių reglamentų likimui. Europos Parlamentas jau yra aiškiai pareiškęs, kad visuotinis skenavimas turi būti atmestas, o komunikacijos kontrolė turėtų būti tikslinė ir pagrįsta realiais, asmeniniais įtarimais.
Ar „savanoriškas“ masinis stebėjimas taps nauja norma?
Jei visuomenei ir toliau bus peršamas klaidingas įspūdis, kad „savanoriškas“ masinis žinučių skenavimas yra priimtinas demokratinėje visuomenėje, netrukus galime atsidurti realybėje, kur:
- kiekvienai žinutei ar nuotraukai reikės tapatybės patvirtinimo,
- anonimiškumas taps praktiškai neįmanomas,
- sprendimus dėl mūsų privatumo priims algoritmai ir įmonių politika, o ne nepriklausomi teismai.
Šis pokytis žymi kritinį Europos skaitmeninės politikos momentą, kuris gali turėti ilgalaikes pasekmes mūsų teisėms ir laisvėms internete.
Nors oficialiai deklaruojamas tikslas – kova su sunkiais nusikaltimais ir vaikų apsauga, kritikai perspėja: tokie sprendimai priartina Europos Sąjungą prie modelio, primenančio autoritarines valstybes, kuriose masinis stebėjimas ir privatumo stoka yra norma, net jei ES daugelį metų pati kritikavo tokias valdymo formas.
Šaltinis: https://www.patrick-breyer.de/en/reality-check-eu-council-chat-control-vote-is-not-a-retreat-but-a-green-light-for-indiscriminate-mass-surveillance-and-the-end-of-right-to-communicate-anonymously/
