Greičio didinimas greitkelyje dažnai sukuria iliuziją, kad kelionė sutrumpėja daug labiau, nei yra iš tikrųjų. Daug vairuotojų mano, kad 20 km/h didesnis greitis padeda nuvažiuoti greičiau ir pastebimai sutaupyti laiko. Tačiau matematikos profesorius José Ángelis Murcia primena – realybė gerokai kuklesnė.
Tik keturios sekundės kilometrui
Apie profesoriaus skaičiavimus rašo „Gazzetta“. Mursija atliko paprastą, bet labai informatyvų palyginimą:
Jei greitkelyje važiuojate 120 km/h, vieną kilometrą įveikiate per 30 sekundžių.
Jei važiuojate 140 km/h, kilometro laikas sumažėja iki maždaug 26 sekundžių.
Sutaupymas – vos 4 sekundės kilometrui.
Ką tai reiškia praktiškai?
- 10 km atstumu: ~40 sekundžių sutaupymo.
- 100 km atstumu: mažiau nei 7 minutės.
Profesorius pabrėžia, kad dauguma vairuotojų tikisi žymiai didesnio skirtumo – tačiau matematika kalba pati už save.
Kodėl greičio padidinimas neduoda didelio efekto?
Mursija paaiškina greičio logiką: aiškus sutaupymas matomas tik tada, kai greitis iš tikrųjų padvigubėja.
Pavyzdžiui:
- nuo 20 iki 40 km/h – laikas sumažėja perpus, tai didelis skirtumas.
- tačiau nuo 120 iki 140 km/h – skirtumas vos pastebimas, nes ties aukštesniais greičiais santykis tarp greičio ir laiko „išsilygina“.
Tai reiškia, kad kelionės laiko trumpinimas didinant greitį tampa vis mažiau efektyvus.
Rizika auga žymiai labiau nei laikas trumpėja
Kol laiko sutaupymas minimalus, rizika padidėja drastiškai.
Ispanijos kelių eismo agentūra primena, kad greitis yra trečia pagal dažnumą mirtinų avarijų priežastis.
Vien 2023 metais 211 žuvusiųjų keliuose atvejų buvo tiesiogiai susiję su per dideliu greičiu.
Be to:
- baudos už viršytą greitį gali būti didelės,
- rizikuojama prarasti teises,
- padidėja degalų sąnaudos ir automobilio dalių dėvėjimasis.
Visa tai dėl vos kelių sutaupytų sekundžių.
Išvada aiški
Profesorius Murcia pateikia paprastą, bet svarbią žinutę:
keturios sekundės kilometrui – tai viskas, ką laimite.
Tai per mažas skirtumas, kad kompensuotų:
- avarijų riziką,
- finansines pasekmes,
- papildomą automobilio nusidėvėjimą.
Tie, kurie laikosi greičio apribojimų, praktiškai nepraranda laiko, bet gerokai sumažina riziką sau ir kitiems eismo dalyviams.
Kartais verta prisiminti matematiką – ji greitai atvėsina norą pernelyg spausti akceleratorių.
Vokiečiai pakraupę, kaip taip greit lakstom.jiems čia tiesiog baisu būna važiuoti
Visas straipsnis net nepaliečia pagrindinės priežasties, kodėl didesnis greitis praktiškai nesutaupo laiko. Skaičiavimai straipsnyje atlikti su vidutiniu greičiu. Vidutiniu 120km/h ir vidutiniu 140km/h. Tokiems paskaičiavimams tikrai nereikia profesoriaus laipsnio. O esmė yra tame, kad paspaudimas iki 140 labai mažai pakels vidutinį greitį, nes pasivyję furą ar kitą lėtesnę mašiną turėsit nusimesti iki buvusio 100km/h. To pasekoje gaunasi, kad besistengiantis važiuoti 120km/h geriausiu atveju pasiekia 110km/h vidutinį greitį. O spaudžiantis iki 140km/h tą vid.greitį pakelia tik iki kokių 118km/h. Ir va čia realus skirtumas gaunasi dar perpus mažesnis, nei pagal profesoriaus skaičiavimus.
Arnai ačiū kad atvėrei mums akis, o tai profesorius mus beveik apgavo
Mielieji, kad pajust realu skirtuma laike, tai autostrada reiktu vaziuoti ne 130, o 200km/h, aisku papuolant i minetas rizikas. Tai nakties metu tarp vilniaus klaipedos ir gausis valanda skirtumas, o diena islindine visokie nemoksos, kurie nezino veidrodelio reiksmes arba sunkvezimiai ir antraeilininkai trukdys.. na tai gausis kazkur 160-170km/h, ko pasekoje tiesiog gaila stabdziu ir masinos. Vokieciai pas mus tiesiog lieka pašiurpe ir nesuprate lietuvaiciu vairavimo:) ir va, apie tai ir reiketu kelti diskusijas del ko kyla rizikos:) linkiu visiems visada ivertinti šalių vairavimo ypatumus ir pagal savo galimybes saugiai vairuoti..
Tai gyvenamoj zonoj 140leki tai tikrai susitaupo laiko