Jungtinės Amerikos Valstijos žengė dar vieną žingsnį link kosmoso technologijų miniatiūrizacijos ir didesnio efektyvumo. JAV kosmoso pajėgos sėkmingai paleido naujo formato eksperimentinius palydovus, skirtus veikti itin žemose Žemės orbitose – ten, kur iki šiol dirbti buvo laikoma ypač sudėtinga.
Startas iš Virdžinijos ir sėkmingas iškėlimas į orbitą
Paleidimas įvyko iš Valopso salos kosmodromas Virdžinijoje. Raketą „Electron“ į orbitą iškėlė keturis eksperimentinius JAV kosmoso pajėgų „DiskSat“ tipo palydovus. Misija buvo vykdoma pagal STP-S30 kosminių bandymų programą, kurios tikslas – realiomis sąlygomis patikrinti naujas technologijas ir konstrukcinius sprendimus.
Palydovai į pradinę orbitą buvo iškelti maždaug per 55 minutes nuo starto ir pasiekė apie 550 kilometrų aukštį. Tai tik tarpinis etapas – galutinė misijos idėja susijusi su darbu dar žemesnėse orbitose.
Kodėl mažesnis aukštis – didesnės galimybės
„DiskSat“ palydovai kuriami darbui itin žemose orbitose – žemiau nei 300 kilometrų virš Žemės paviršiaus. Tokie aukščiai domina kariuomenę ir mokslininkus dėl labai praktiškų priežasčių: kuo arčiau Žemės, tuo detalesni vaizdai ir tikslesni duomenys.
Itin žemos orbitos ypač svarbios žemės paviršiaus stebėsenai, infrastruktūros kontrolei, klimato tyrimams bei saugumo užduotims. Tačiau jos kelia ir rimtų iššūkių – didesnį atmosferos pasipriešinimą, trumpesnį palydovų tarnavimo laiką ir sudėtingesnį stabilumo palaikymą.
Disko formos palydovai – ne dizaino eksperimentas, o sprendimas
Vienas labiausiai akį traukiančių „DiskSat“ bruožų – jų neįprasta forma. Vietoj įprasto kubinio ar stačiakampio dizaino šie palydovai yra plono disko pavidalo. Jų skersmuo siekia apie 102 centimetrus, o storis – vos 2,5 centimetro.
Kūrėjai mano, kad tokia forma gali pagerinti aerodinamines savybes itin žemose orbitose, sumažinti pasipriešinimą ir padidinti mažų palydovų efektyvumą. Jei ši koncepcija pasiteisins, ji gali iš esmės pakeisti požiūrį į mažųjų palydovų konstrukciją ateityje.
Kas stovi už projekto
„DiskSat“ yra eksperimentinis erdvėlaivis, sukurtas Aerospace Corporation, finansiškai remiant NASA. Projektas orientuotas ne tik į karinį pritaikymą – jo rezultatai gali būti naudojami ir civilinėse kosmoso programose.
Tai reiškia, kad sėkmingi bandymai ateityje gali turėti įtakos tiek aplinkos stebėsenai, tiek ekstremalių situacijų analizei, tiek ir kasdienėms technologijoms, kurios remiasi palydoviniais duomenimis.
Kodėl šis bandymas laikomas reikšmingu
Ekspertai pabrėžia, kad jei palydovų veikimas itin žemose orbitose taps patikimas ir ekonomiškai pagrįstas, kosmoso stebėjimo galimybės smarkiai išsiplės. Didesnė vaizdų raiška, greitesnis duomenų perdavimas ir mažesnės paleidimo sąnaudos gali pakeisti tiek karinius, tiek mokslinius sprendimus.
„DiskSat“ misija kol kas yra bandymas, tačiau būtent tokie eksperimentai dažnai tampa technologiniais lūžiais. Tai dar vienas ženklas, kad kosmoso varžybos šiandien vyksta ne tik dėl atstumo, bet ir dėl to, kas sugebės dirbti arčiausiai Žemės paviršiaus.
