Medijų rėmimo fondo finansavimo mažinimas 2026 metų biudžete gali tapti lūžio tašku Lietuvos žiniasklaidos rinkai. Nors skaičius – 555 tūkst. eurų – valstybės mastu atrodo nedidelis, žiniasklaidos priemonėms tai gali reikšti labai konkrečius ir kasdien jaučiamus pokyčius, kuriuos netrukus pastebės ir skaitytojai.
Medijų rėmimo fondo taryba jau kreipėsi į Seimo narius, perspėdama, kad toks sprendimas silpnina ne tik redakcijas, bet ir pačią visuomenės teisę gauti patikimą, patikrintą ir įvairialypę informaciją.
Kokias priemones bus priverstos taikyti žiniasklaidos priemonės
Jeigu finansavimo mažinimas bus patvirtintas, dalis redakcijų neturės kito pasirinkimo, kaip imtis taupymo. Tai pirmiausia reikš mažesnes redakcijas, regioninę, kultūrinę, tautinių mažumų ir diasporos žiniasklaidą – būtent tas sritis, kurios ir dabar išgyvena su minimaliais resursais.
Vienas pirmųjų žingsnių gali būti projektų mažinimas arba visiškas jų nutraukimas. Tai reiškia rečiau pasirodančias analizes, mažiau kultūros, regioninių problemų ar bendruomenių temų. Kai kurios redakcijos bus priverstos atsisakyti dalies darbuotojų, o tai tiesiogiai paveiks turinio kokybę ir gilumą.
Kita tikėtina kryptis – didesnis komercinio turinio vaidmuo. Siekdamos kompensuoti prarastas lėšas, žiniasklaidos priemonės gali būti priverstos daugiau dėmesio skirti reklamai, partnerių straipsniams ar greito paspaudimo turiniui, kuris generuoja srautą, bet ne visada užtikrina visuomenės interesą.
Kas keisis skaitytojams jau artimiausiu metu
Skaitytojai pokyčius pajus ne per abstrakčias diskusijas, o kasdienėje informacijoje. Pirmiausia gali sumažėti temų įvairovė. Mažesni regionai rizikuoja tapti informacinėmis „baltosiomis dėmėmis“, kur vietos problemos, savivaldos sprendimai ar bendruomenių balsai paprasčiausiai nebeatsidurs viešojoje erdvėje.
Kultūros turinys taip pat gali tapti prabanga. Straipsniai apie literatūrą, teatrą, paveldą ar meną dažnai nėra komerciškai pelningi, tačiau jie formuoja tapatybę ir visuomenės dialogą. Be paramos tokios temos dažniausiai dingsta pirmos.
Kita grėsmė – paviršutiniškesnė informacija. Kai redakcijos dirba su mažesniais resursais, nelieka laiko ir galimybių gilesniems tyrimams, faktų tikrinimui ar ilgesnėms analizėms. Skaitytojai gali gauti daugiau greitų naujienų, bet mažiau konteksto ir paaiškinimų.
Kodėl tai svarbu demokratijai, o ne tik redakcijoms
Medijų rėmimo fondo taryba pabrėžia, kad kalba eina ne apie pačių žiniasklaidos priemonių interesus, o apie visuomenės atsparumą dezinformacijai. Silpnesnė žiniasklaida reiškia mažiau profesionalaus turinio ir daugiau erdvės melagienoms, manipuliacijoms bei propagandai.
Ypač pažeidžiamos tampa regioninės ir tautinių mažumų bendruomenės, kuriose informacijos vakuumas gali būti greitai užpildytas išorinių šaltinių skleidžiama klaidinančia informacija.
Kodėl sprendimas kelia tiek daug klausimų
Taryba atkreipia dėmesį, kad Medijų rėmimo fondo biudžetas mažinamas tuo metu, kai Kultūros ministerijai papildomai skiriama 8,5 mln. eurų iš įšaldyto LRT biudžeto. Žiniasklaidos bendruomenė kelia klausimą – ar šios lėšos neturėtų bent iš dalies likti visame medijų lauke, kad būtų išsaugotas balansas tarp nacionalinio transliuotojo ir nepriklausomų redakcijų.
Jei sprendimai nebus peržiūrėti, Lietuva gali susidurti su paradoksu: formaliai žiniasklaida liks laisva, tačiau praktiškai – silpnesnė, skurdesnė ir mažiau girdima.
Kas laukia toliau
Artimiausiu metu sprendimai dėl 2026–2028 metų biudžeto nulems, ar žiniasklaida galės toliau vykdyti savo misiją kaip demokratijos ramstis, ar bus priversta trauktis, siaurinti akiratį ir prisitaikyti prie išgyvenimo režimo.
Skaitytojams tai gali reikšti ne tik mažiau turinio, bet ir mažiau tiesos, mažiau konteksto bei mažiau balsų, atstovaujančių visai visuomenei, o ne tik garsiausiems ar turtingiausiems.
