Nuo gruodžio 15-osios daliai vartotojų kasdienė rutina pasikeis – technologijų milžinė „Meta“ nutraukia galimybę naudotis atskira „Messenger“ programėle kompiuteriuose. Tai reiškia, kad norint skaityti ar siųsti žinutes iš kompiuterio, teks atsidaryti „Facebook“ internetinę versiją. Šis sprendimas jau spėjo sulaukti aštrios kritikos, o ekspertai jį vadina ne technologiniu, o strateginiu žingsniu.
Kas konkrečiai keičiasi nuo gruodžio 15 d.
Iki šiol „Messenger“ buvo galima naudoti kaip atskirą programėlę kompiuteriuose, neprisijungiant prie „Facebook“ naujienų srauto. Nuo pirmadienio ši galimybė dingsta. Vartotojai, kurie nori rašyti žinutes iš kompiuterio, bus nukreipiami į „Facebook“ žiniatinklio versiją.
Mobiliosios „Messenger“ programėlės telefone tai nepalies – pakeitimas aktualus tik kompiuterių naudotojams.
Kodėl šis sprendimas kelia tiek pasipiktinimo
Danijos technologijų redaktorius Torbenas Vognsenas šį „Meta“ žingsnį pavadino „apgailėtinu“. Pasak jo, tai nėra techninis patobulinimas ar funkcijų optimizavimas, o sąmoningas bandymas priversti žmones vėl naudotis „Facebook“.
Jo teigimu, „Meta“ puikiai mato, kad dalis vartotojų tolsta nuo „Facebook“ naujienų srauto, tačiau ir toliau aktyviai naudojasi „Messenger“ kaip atskira bendravimo priemone. Uždarius patogią prieigą prie žinučių, žmonės tiesiog stumiami atgal į platformą, kurios jie sąmoningai vengia.
Oficialaus „Meta“ paaiškinimo kol kas nėra, o tai dar labiau kursto nepasitenkinimą.
„Facebook“ problema – ne technologijos, o žmonių nuovargis
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šis sprendimas sutampa su ilgalaike tendencija – mažėjančiu „Facebook“ populiarumu Vakarų šalyse. Švedijos pavyzdys tai iliustruoja ypač aiškiai.
Nuo 2021 metų Švedijoje nuolat mažėja žmonių, kurie kasdien jungiasi prie „Facebook“. Interneto fondo duomenimis, apie 7 procentai šalies interneto vartotojų anksčiau naudojosi platforma, bet dabar ją visiškai apleido. Dažniausios priežastys – abejingumas ir bendras nuovargis nuo socialinio tinklo.
Kas dar naudojasi „Facebook“ Švedijoje
Nors platforma vis dar plačiai naudojama, vartotojų struktūra aiškiai keičiasi. Septyni iš dešimties švedų per pastaruosius metus bent kartą naudojosi „Facebook“, tačiau aktyviausi išlieka vyresni vartotojai.
Didžiausią dalį aktyvių naudotojų sudaro aštuntajame, devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose gimusios moterys – apie 90 procentų jų vis dar reguliariai jungiasi prie platformos. Tuo tarpu jaunesnės kartos elgesys visiškai kitoks: XXI amžiuje gimę žmonės itin retai kuria įrašus ir dažnai apskritai vengia aktyvaus dalyvavimo.
Vos penktadalis visų interneto vartotojų reguliariai kuria turinį „Facebook“, o tai rodo, kad platforma vis labiau tampa pasyvaus vartojimo, o ne aktyvaus bendravimo vieta.
Ką tai reiškia vartotojams
Praktine prasme „Meta“ sprendimas reiškia mažiau pasirinkimo ir patogumo. Tie, kurie sąmoningai atsisakė „Facebook“, bet liko su „Messenger“, dabar bus priversti grįžti į platformą arba ieškoti alternatyvų.
Ekspertai neatmeta, kad toks spaudimas gali turėti priešingą efektą – dalis vartotojų gali apskritai atsisakyti „Messenger“ ir pereiti prie kitų susirašinėjimo programėlių.
Kol kas aišku viena: „Meta“ bando stabdyti „Facebook“ reikšmės mažėjimą ne turinio ar patirties gerinimu, o ribojimais. Ar tai suveiks – parodys artimiausi mėnesiai.
