Gruodis į darbo santykius įneša daugiau įtampos nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Darbuotojai skaičiuoja nepanaudotas atostogas, darbdaviai planuoja grafikus, o prieššventinis laikotarpis kartais tampa tikru galvosūkiu. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: yra taisyklės, kurių laikytis privalu, ir jei jų nepaisoma, darbuotojai turi teisę reikalauti teisingo elgesio. Štai svarbiausi punktai, kurie aktualūs daugeliui Lietuvos darbuotojų.
Kada atostogos „nubyra“ – o kada dar galima išsaugoti?
VDI aiškiai pabrėžia: kasmetinės atostogos galioja trejus metus, jei darbuotojas turėjo realią galimybę jomis pasinaudoti.
Tai reiškia:
- Atostogos už 2021–2022 m. turi būti panaudotos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
- Nuo 2026 m. sausio 1 d. jos laikomos prarastomis, nebent žmogus objektyviai negalėjo eiti atostogų (pvz., ilgalaikis nedarbingumas, vaiko priežiūros atostogos, darbdavio kaltė).
Darbuotojai, kurie turi senų, daugiau nei trejų metų laikotarpio atostogų likučių, turėtų jas planuoti nedelsdami. Tai padės išvengti nemalonaus netikėtumo, kai laiku nepasinaudotos dienos tiesiog išnyksta.
Ar darbdavys gali liepti eiti atostogų prieš šventes?
Aiškus atsakymas – ne.
Kasmetinės atostogos suteikiamos tik darbuotojo prašymu. Darbdavys negali versti žmogaus eiti nei mokamų, nei nemokamų atostogų jam patogiu laiku, net jei artėja metų pabaiga ar mažėja darbo krūvis.
Vienintelė išimtis:
- Jei darbuotojas per metus nepanaudojo privalomų 10 darbo dienų iš eilės, darbdavys gali nustatyti jų panaudojimo laiką.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių darbdavys negali suteikti darbo – pvz., nėra užsakymų, stabdoma gamyba – jis privalo skelbti prastovą ir ją apmokėti, o ne siųsti į priverstines atostogas.
Tai reiškia: metų pabaiga nėra teisėtas pateisinimas „išsiųsti“ darbuotoją atostogų.
Darbas per šventes – kas privaloma ir kiek turi būti mokama?
Gruodžio 24–26 d. ir sausio 1 d. darbas leidžiamas tik darbuotojui sutikus, išskyrus tuos, kurie dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą ir kurių grafikuose tai numatyta.
Apmokėjimas aiškus:
- ne mažiau kaip dvigubas atlygis už darbą šventinę dieną;
- ne mažiau kaip 2,5 karto didesnis tarifas už viršvalandžius per šventes arba šventinę naktį.
Prieššventinė darbo diena – dar vienas svarbus akcentas. Ji trumpinama viena valanda ir ta valanda apmokama taip, kaip numatyta darbuotojo darbo sutartyje.
Metų pabaigos vertinimai: kam jie privalomi?
Privatus sektorius turi daugiau laisvės – veiklos vertinimas čia vykdomas tik tada, jei tai numatyta įstaigos vidiniuose dokumentuose.
Tačiau biudžetinėse įstaigose:
- vertinimas yra privalomas,
- nuo sausio 1 d. iki sausio 15 d. darbuotojai atlieka savęs vertinimą,
- iki vasario 25 d. tiesioginiai vadovai įvertina pavaldinius.
Vertinimo procedūra išlieka tokia pati, nepriklausomai nuo metų.
Ką svarbiausia prisiminti šiemet?
Metų pabaiga dažnai atneša skubėjimą, tačiau darbuotojų teisės išlieka stabilios. VDI akcentuoja:
- Darbo kodeksas nenumato pareigos išnaudoti visas atostogas iki metų pabaigos, išskyrus seniausius laikotarpius.
- Darbdavys negali vienašališkai siųsti darbuotojo atostogų.
- Darbas per šventes turi būti apmokamas padidintu tarifu.
- Prastova – darbdavio, ne darbuotojo atsakomybė.
Aiškios taisyklės padeda išvengti konfliktų, o žinojimas – apsaugo nuo neteisingų sprendimų.
Metų pabaiga gali būti įtempta, bet ji neturi tapti paini – o VDI išaiškinimai padeda darbuotojams jaustis tvirčiau.
