Įspūdinga, tamsi ir pavojų primenanti – nauja Saulės dėmių grupė AR 4294–4296 iškilo taip įspūdingai, kad mokslininkams akimirksniu priminė vieną didžiausių kosminių katastrofų istorijoje. Jos dydis beveik prilygsta tai, kuri 1859 m. sukėlė legendinį Karingtono įvykį – geomagnetinę superaudrą, parklupdžiusią telegrafo tinklus ir sukėlusią pašvaisčių antplūdį visame pasaulyje.
Šį kartą dėmė nukreipta tiesiai į Žemę. Skamba grėsmingai? Taip. Bet ekspertai ramina – nors vaizdas įspūdingas, kol kas nėra ženklų, kad mūsų planetai gresia istorijos pasikartojimas.
Dėmė tokia didelė, kad ją matė net marsaeigis
AR 4294–4296 pirmą kartą pastebėta lapkričio 28 dieną, kai ji išniro iš Saulės rytinės pusės. Dar įdomiau tai, kad vos savaite anksčiau ją fiksavo aparatas „Perseverance“ – Saulės regioną, kuris tuo metu Žemei buvo nematomas, marsaeigis matė tiesiogiai iš Marso paviršiaus.
Ši dviejų magnetiškai susipynusių regionų suformuota dėmė – viena didžiausių per pastarąjį dešimtmetį. Jos plotas siekia maždaug 90 % garsiosios 1859-ųjų dėmės, po kurios įvyko vienas stipriausių žinomų Saulės išsiveržimų.
Ar gresia superaudra? Mokslininkai paaiškina riziką
Didelės Saulės dėmės gali tapti žybsnių ir vainikinių masės išstūmimų (CME) šaltiniu. Tokios dalelių audros gali sutrikdyti radijo ryšį, erzinti elektroniką, sugadinti palydovus ir sukurti pašvaisčių net ten, kur jų paprastai nebūna.
Ir vis dėlto mokslininkai pabrėžia: dydis dar nereiškia katastrofos. Pagrindinis pavojų lemiantis veiksnys – magnetinio lauko struktūra. AR 4294–4296 yra aktyvi, bet jos magnetiniai laukai, nors ir įsipainioję, neprimena pavojingiausių superaudrų konfigūracijų.
Taip, ši grupė jau sukėlė X klasės žybsnį Saulės pusėje, kurios nematome, tačiau nėra jokių ženklų, kad artimiausiu metu galėtų įvykti Karingtono masto sprogimas.
The recent M3.19 flare from AR 4294 had no associated CME after reviewing imagery. See below a three channel combination from SDO AIA (171 Å, 193 Å, and 211 Å). Oh well! https://t.co/hdfIiyFBxI pic.twitter.com/FB97dr9hRz
— Vincent Ledvina (@Vincent_Ledvina) December 8, 2025
Kas būtų, jei Karingtono įvykis pasikartotų šiandien?
1859 m. superaudra buvo maždaug 45 kartus galingesnė nei stipriausi pastarojo dešimtmečio žybsniai. Jei tokia smogtų šiandien:
– gali sugesti palydovai,
– nutrūktų žemynų masto elektros tiekimas,
– ryšio tinklai ir internetas būtų sutrikdyti savaitei ar ilgiau,
– infrastruktūros atstatymas truktų mėnesius ar net metus.
Šiuolaikinis pasaulis nuo elektros priklauso labiau nei bet kada anksčiau, todėl panaši audra galėtų iššaukti globalią krizę. Tai – apokaliptinis scenarijus, kurį mokslininkai kiekvieną dieną stengiasi atidžiai stebėti.
AR 4294–4296 – po padidinamuoju stiklu
Astronomai nepraranda budrumo. Dėmė šiuo metu nukreipta į Žemę, todėl kiekvienas jos sujudimas stebimas realiuoju laiku. Jei ji išliks pakankamai aktyvi, per visą Saulės apsisukimą gali iš naujo pasirodyti prieš Kalėdas – jau kitoje pozicijoje ir, galbūt, su naujomis staigmenomis.
Kol kas didžiausiai nerimo bangai pagrindo nėra, tačiau pati dėmės išvaizda – įspūdingas priminimas, kad esame tik maža planeta šalia milžiniškos, neprognozuojamos žvaigždės.
Šaltiniai:
- https://tech.wp.pl/ogromna-grupa-plam-slonecznych-moglaby-nas-przeniesc-do-sredniowiecza,7230535054531488a
- https://focus.ua/uk/technologies/736193-na-sonci-z-yavivsya-poganiy-znak-plyami-na-zirci-shozhi-na-ti-shcho-zapustili-podiyu-kerringtona-video
