Kitų metų minimali alga dar nenuspręsta, tačiau pirmieji skaičiai jau rodo aiškią dilemą: rinktis atsargesnį didinimą ar spartesnį šuolį. Lietuvos banko skaičiavimu, pagal sutartą formulę MMA 2027 m. galėtų augti taip, kad darbuotojo pajamos padidėtų 73,6 euro arba 138,1 euro „į rankas“. Skirtumas – beveik 65 eurai per mėnesį.
Trišalė taryba ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl 2027 metų minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio. Tai dar nėra galutinis sprendimas, bet būtent šiame etape išryškėja riba, kurioje susikerta darbuotojų pajamų augimas, verslo galimybės ir poveikis ekonomikai.
Lietuvos bankas pateikė du scenarijus. Nuosaikiu atveju minimali alga didėtų 6,4 proc., o spartesniu – 12 proc. Abiem atvejais kalbama ne tik apie nominalų atlyginimą, bet ir apie tai, kiek žmogus realiai pajustų savo sąskaitoje.
Du scenarijai: atsargesnis augimas arba didesnis šuolis
Pagal Lietuvos banko pristatytus skaičiavimus, nuosaikaus didinimo scenarijus reikštų, kad minimali alga „į rankas“ augtų 73,6 euro. Spartesnis scenarijus darbuotojui duotų gerokai didesnį pokytį – 138,1 euro „į rankas“.
Iš pirmo žvilgsnio abu skaičiai rodo tą pačią kryptį – MMA turėtų didėti. Tačiau skirtumas tarp jų svarbus, nes jis lemia ne tik individualias pajamas, bet ir platesnį poveikį darbo rinkai, kainoms bei darbdavių kaštams.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Saulė Skripkauskienė Trišalėje taryboje teigė, kad poveikis BVP augimui būtų nežymus. Nuosaikaus didinimo atveju per trejus metus jis siektų 0,1 proc., o spartesnio – 0,2 proc.
Tačiau didesnis MMA augimas turėtų stipresnį poveikį infliacijai. Lietuvos banko vertinimu, jei minimali alga būtų keliama sparčiau, poveikis infliacijai 2027–2030 m. laikotarpiu sudarytų 1,0 proc. punkto. Nuosaikesnio didinimo atveju poveikis būtų mažesnis – 0,6 proc. punkto.
Kitaip tariant, didesnis atlyginimų augimas darbuotojams būtų juntamesnis iškart, bet kartu stipriau persiduotų kainoms.
Kodėl MMA skaičiuojama ne „iš akies“
Minimalios algos dydis Lietuvoje nėra nustatomas vien politiniu pageidavimu. Nuo 2017 m. taikoma formulė, pagal kurią vertinamas praėjusių metų vidutinis darbo užmokestis be priedų, priemokų ir premijų, taip pat įtraukiamos einamųjų ir ateinančių metų vidutinio darbo užmokesčio prognozės.
Svarbi taisyklė – MMA ir VDU santykis turi siekti nuo 45 iki 50 proc. Be to, jis turi atitikti ketvirtadalio didžiausią VDU ir MMA santykį turinčių Europos Sąjungos valstybių narių vidurkį, nustatomą pagal paskutinių trejų metų duomenis.
Būtent čia atsiranda du skirtingi keliai. Pasak S. Skripkauskienės, remiantis Finansų ministerijos ekonomikos prognoze, 2027 m. vidutinis darbo užmokestis turėtų augti 6,1 proc.
Nuosaikaus didinimo scenarijumi būtų siekiama, kad MMA ir VDU santykis sudarytų 47,5 proc. Spartesnis scenarijus reikštų ambicingesnę ribą – 50 proc.
Tai svarbu, nes minimali alga negali būti žiūrima atskirai nuo bendro atlyginimų lygio. Jei MMA kyla per lėtai, mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos atsilieka nuo bendros darbo rinkos. Jei kyla labai sparčiai, didėja spaudimas darbdaviams, ypač sektoriuose, kuriuose daug darbuotojų gauna arti minimumo.
Sprendimas bus ne tik apie mažiausiai uždirbančius
MMA didinimas tiesiogiai paliečia tuos, kurie gauna minimalų atlyginimą, tačiau jo poveikis paprastai būna platesnis. Kai kyla mažiausia alga, dalis darbdavių turi peržiūrėti ir kitus atlyginimus, kad išliktų skirtumai tarp pareigybių, atsakomybės ir kvalifikacijos.
Lietuvos banko vertinimu, jei MMA didėtų 73,6 euro „į rankas“, vidutinis darbo užmokestis 2027 m. didėtų 1,52 proc. punkto. Jei MMA būtų padidinta 138,1 euro, poveikis VDU būtų didesnis – 2,84 proc. punkto.
Tai reiškia, kad sprendimas dėl minimalios algos veikia ne tik apatinę atlyginimų ribą, bet ir platesnę darbo užmokesčio struktūrą. Dėl to diskusija Trišalėje taryboje neišvengiamai bus apie balansą: kiek galima didinti mažiausias pajamas, kad žmonės realiai pajustų pokytį, bet kartu neperkrauti ekonomikos papildomais kaštais.
Šiemet MMA siekia 1153 eurus „ant popieriaus“. Ji buvo padidinta 11,1 proc., o tam valstybės biudžete skirta 37,3 mln. eurų.
Todėl 2027 m. klausimas jau dabar aiškus: minimali alga greičiausiai didės, tačiau tikrasis ginčas bus dėl tempo. Darbuotojui tai gali reikšti arba 73,6 euro, arba 138,1 euro didesnes mėnesio pajamas „į rankas“ – o ekonomikai tai bus pasirinkimas tarp atsargesnio ir drąsesnio algų augimo.
