Degalų tiekimo krizės grėsmė Europoje kol kas atrodo ne tik kaip atsargų klausimas, bet ir kaip informacijos problema. Pareigūnai ragina mažinti keliones, oro linijos stabdo dalį skrydžių, tačiau svarbiausia detalė lieka neaiški: kiek naftos produktų, dyzelino, reaktyvinio kuro ir dujų Europa iš tiesų turi sandėliuose.
Didžiausia silpnoji vieta – ne vien atsargos, o jų matomumas
Europos pareigūnai pripažįsta, kad turimi duomenys apie dujų ir naftos produktų rinką yra riboti. Formali statistika egzistuoja, tačiau ji neparodo viso vaizdo: dalis kuro laikoma komerciniuose sandėliuose, skirtinguose sektoriuose ir pas privačius rinkos dalyvius.
Būtent čia atsiranda didžiausia problema. Valstybės gali matyti oficialias atsargas, bet ne visada žino, kas realiai išleidžiama į rinką, kas sulaikoma, kur nukreipiami kroviniai ir kokiais maršrutais jie keliauja. Tokia situacija ypač pavojinga tada, kai tiekimo grandinės patiria geopolitinį spaudimą.
Kaip rašo „Politico“, situacija Europoje tapo dar jautresnė dėl karo Irane. Pareigūnų teigimu, šiuo metu trūksta ne tik pačių rinkos duomenų, bet ir aiškesnės stebėsenos, kuri leistų greitai suprasti, kuriose vietose gali atsirasti trūkumas.
Dyzelinas ir reaktyvinis kuras kelia daugiausia klausimų
Ypač neaiški padėtis dėl perdirbtų degalų – tokių kaip dyzelinas ir reaktyvinis kuras. Tai nėra tik statistinė detalė. Dyzelinas reikalingas transportui, žemės ūkiui, logistikai, o reaktyvinis kuras tiesiogiai veikia aviaciją.
Europos Sąjunga daugiausia remiasi „Eurostat“ duomenimis ir koordinaciniais susitikimais su valstybėmis narėmis. Tačiau šie duomenys ne visada pakankamai greiti ar detalūs, kad krizės metu būtų galima tiksliai įvertinti padėtį.
Problema ta, kad nemaža dalis atsargų yra privačiose rankose. Įmonės nenori atskleisti jautrios komercinės informacijos, jei pagal įstatymus jos neprivalo to daryti. Todėl oficialūs skaičiai gali parodyti kryptį, bet ne visą realybę.
Kitaip tariant, degalų Europoje gali būti daugiau, nei matoma oficialiai, bet lygiai taip pat gali paaiškėti, kad jų mažiau, nei manyta. Krizės metu toks nežinojimas tampa rizika pats savaime.
Kodėl piliečių prašoma mažiau keliauti
Raginimai mažinti keliones atsiranda ne todėl, kad degalai jau būtinai baigiasi, o todėl, kad valdžios institucijos bando sumažinti spaudimą sistemai. Kai nežinoma, kiek tiksliai yra atsargų ir kaip greitai jas galima panaudoti, paklausos mažinimas tampa vienu paprasčiausių būdų laimėti laiko.
Dar viena įtampa susijusi su dujų atsargomis. Remiantis pateikta informacija, Europos dujų saugyklos dar iki išpuolio prieš Iraną buvo gana žemo lygio – vidutiniškai mažiau nei 30 proc. nacionalinių pajėgumų. Po žiemos atsargas reikia papildyti, tačiau karas gali pakeisti įprastą rinkos logiką.
Įprastai prekybininkai dujas kaupia vasarą, kai kainos būna palankesnės, ir parduoda žiemą, kai paklausa išauga. Tačiau geopolitinė įtampa gali sujaukti šį modelį: kainos, rizikos ir tiekimo maršrutai tampa mažiau prognozuojami.
Todėl dabartinė situacija Europoje pavojinga ne tik dėl galimo fizinio kuro trūkumo. Svarbiausia problema – sprendimus reikia priimti tada, kai trūksta patikimo vaizdo apie realias atsargas. Ir būtent tai degalų tiekimo krizę daro sunkiau valdomą.
