Lietuvos vyriausybė 2025 m. spalio 16 d. patvirtino ambicingą planą – minimali mėnesinė alga (MMA) 2026 m. didės 11,1 % nuo 1038 iki 1153 eurų, o valandinis atlygis – iki 7,05 euro. Tai reiškia, kad mažiausiai uždirbantys gaus 59 eurais daugiau „į rankas“ (836 eurai), o MMA sudarys 47,7 % vidutinio atlyginimo. Tačiau šis žingsnis kelia klausimą: ar tai ekonomikos variklis, didinantis vartojimą ir mažinantis skurdą, ar bomba, kuri padidins infliaciją ir kainas? Šiame straipsnyje analizuojame teigiamus ir neigiamus aspektus, kad suprastumėte, kaip šis sprendimas paveiks jūsų kišenę, darbą ir šalies ateitį, padėdami priimti informuotą požiūrį į algų politiką.
Minimalios algos didinimo kontekstas: kas lemia 1153 eurų ribą?
Minimali alga Lietuvoje reguliuojama kasmet, remiantis Trišalės tarybos (darbdavių, profesinių sąjungų ir vyriausybės) rekomendacijomis, siekiant, kad ji sudarytų 45–50 % vidutinio darbo užmokesčio (VDU). 2025 m. MMA – 1038 eurai (47,7 % VDU), o didinimas iki 1153 eurų (11,1 %) atitinka Vyriausybės siekį kompensuoti infliaciją (prognozuojama 2–3 %) ir augantį VDU (apie 5–6 %). Tai paveiks 120 600 darbuotojų (2025 m. liepos duomenys),
Biudžetas: įgyvendinimui skiriama 43,6 mln. eurų, iš kurių 38 mln. – viešojo sektoriaus algoms, o 5,6 mln. – socialiniam draudimui menininkams ir kitiems. Grynasis augimas – 59 eurai (su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu kaip 2025 m.), bet mokesčiai didės proporcingai. Palyginti su kaimynėmis, Lietuva lenkia Latviją (780 Eur) ir Estiją (820 Eur), bet atsilieka nuo ES vidurkio (apie 900 Eur).
Teigiama įtaka: augantis vartojimas ir socialinė pusiausvyra
MMA didinimas turi akivaizdžius privalumus ekonomikai:
- Vartojimo skatinimas: Mažiau uždirbantys (dažniausiai aptarnaujantys, prekybos ar žemės ūkio darbuotojai) išleidžia 80–90 % pajamų maistui ir paslaugoms, tad 115 Eur augimas padidins namų ūkių išlaidas 10–15 %, skatindamas mažąją ekonomiką. Lietuvos banko skaičiavimais, 11,1 % didinimas spartins BVP augimą 0,3 % 2026 m., o per 4 metus – 0,7 %.
- Skurdo mažinimas: MMA kilimas mažina nelygybę – 2025 m. minimalu uždirbantys gauna 777 Eur „į rankas“, o 836 Eur 2026 m. artėja prie skurdo ribos (apie 600 Eur vienam asmeniui). Tai stiprina socialinį stabilumą, mažindamas bedarbystę (dėl didesnės motyvacijos dirbti).
- Biudžetinis sektorius: 38 mln. Eur padės kompensuoti infliaciją viešajame sektoriuje, gerindami algas nekvalifikuotiems darbuotojams (pvz., valytojoms, slaugytojoms), kas didina paslaugų kokybę ir mažina emigraciją.
Šis augimas – tęsinys tendencijos: nuo 2018 m. MMA padidėjo 70 %, o VDU – 40 %, rodydamas, kad Lietuva artėja prie ES standartų.
Neigiama įtaka: infliacija, kainos ir galimos pasekmės
Nepaisant privalumų, didinimas turi šešėlių:
- Infliacijos spaudimas: Lietuvos bankas prognozuoja, kad 11,1 % augimas padidins infliaciją 0,6 % 2026 m. ir 1 % per 4 metus, nes darbo kainos kils visuose sektoriuose (minimalu uždirbantys – 20 % darbo jėgos). Tai brangins prekes ir paslaugas, mažindamas realų MMA augimą 2–3 %.
- Darbo rinkos iššūkiai: Mažos įmonės (dažnai prekyboje ar paslaugose) gali didinti kainas ar mažinti etatus – Lietuvos banko skaičiavimais, 15,4 % didinimas (iki 1198 Eur) sukeltų 0,3 % BVP augimo spartą, bet ir darbo vietų mažėjimą 0,2 % vidutiniškai. Darbdaviai skundžiasi, kad MMA augimas viršija produktyvumo (3–4 %) tempą, mažindamas konkurencingumą.
- Regioniniai skirtumai: Aukštesnė alga Vilniuje naudinga, bet regionuose (kaip Panevėžys ar Utena) ji viršija VDU 50 %, didindama kainas ir emigraciją. Trišalė taryba diskutavo apie 4,2 % augimą pagal produktyvumą, bet Vyriausybė pasirinko didesnį, siekdama socialinio teisingumo.
Bendrai, ekonomikos augimas spartės 0,2–0,3 %, bet infliacija gali neutralizuoti dalį naudos.
Praktiniai patarimai: kaip MMA didinimas paveiks jus
- Darbuotojams: Jei uždirbate MMA, planuokite biudžetą – 59 Eur „į rankas“ gali padengti infliaciją (2–3 %), bet taupykite 10 % (pvz., indėliuose su 2–4 % palūkanomis). Jei viršijate MMA, tikėkitės algos korekcijos – reikalauti jos per kolektyvinę sutartį.
- Darbdaviams: Planuokite kainų kėlimą (5–10 %) ir investicijas į produktyvumą (pvz., technologijas), kad išlaikytumėte pelną. Mažos įmonės gali kreiptis į ES fondus subsidijoms.
- Ekonomikai: Vyriausybė skiria 43,6 mln. Eur, bet stebėkite BVP augimą (prognozuojamas 2,5–3 %) – jei infliacija viršys 3 %, MMA efektas silpnės.
Išvada: MMA didinimas – balansas tarp socialinės gerovės ir ekonomikos stabilumo
Minimalios algos kilimas iki 1153 Eur 2026 m. – teigiamas žingsnis mažinant skurdą ir skatinant vartojimą, bet kelia infliacijos ir darbo kainų rizikas, kurios gali sulėtinti augimą. Suprasdami abu aspektus, galite planuoti asmeniškai: darbuotojai – taupykite, darbdaviai – investuokite. Šis sprendimas – žingsnis į ES standartus, bet sėkmė priklausys nuo produktyvumo. Stebėkite Trišalės tarybos sprendimus – ir jūsų finansai liks saugūs!
