Dažnai girdime niūrias prognozes apie kertamus miškus ir nykstančią gamtą, tačiau naujausi duomenys verčia nustebti. Lietuvos miškuose vyksta tylus renesansas – fiksuojamas retų, į Raudonąją knygą įrašytų paukščių pagausėjimas. Ornitologai ir miškininkai tai vadina geriausia naujiena per pastaruosius ketverius metus, tačiau įspėja: džiaugtis dar anksti, nes kai kurios mums įprastos rūšys nyksta.
Lietuvos ornitologų draugija kartu su Valstybine miškų tarnyba atvertė kortas ir pristatė 2025 metų ataskaitą. Joje – ne tik skaičiai, bet ir pirmieji naujojo „Miško paukščių indekso“ (MPI) rezultatai. Paprastai tariant, paukščiai tapo mūsų miškų sveikatos termometru, ir šiuo metu jis rodo gana netikėtą temperatūrą.
Kas tie paslaptingi sugrįžėliai?
Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos miškuose pastebimai padaugėjo penkių paukščių rūšių. Trys iš jų – tikri miško aristokratai, saugomi Raudonosios knygos. Jei vaikščiosite miške, didesnė tikimybė, kad išvysite ar išgirsite:
- Juodąją meletą – tai didžiausias mūsų genys, tikras miško sanitaras, kurio kaukšėjimas yra geros medynų būklės ženklas.
- Paprastąjį ulduką – slapuką karvelį, kuris, skirtingai nei jo miesto giminaičiai, peri uoksuose.
- Brastinį tilviką – grakštų paukštį, mėgstantį šlapias miško vietas.
Taip pat miškuose daugėja ir raudonuodegių bei mažųjų musinukių.
Ką tai reiškia mums, paprastiems gamtos mylėtojams? Valstybinės miškų tarnybos specialistai aiškina paprastai: jei šie paukščiai gausėja, vadinasi, miškas yra „gyvas“. Jame pakanka senų drevėtų medžių perėjimui, gausu vabzdžių, uogų ir sėklų maistui. Tai ženklas, kad tie miškų plotai nėra nualinti ir gamta ten klesti.
Gyvas miško termometras: kodėl paukščiai tokie svarbūs?
Kodėl apskritai vargstama skaičiuojant kiekvieną čirškiantį sparnuotį? Nes paukščiai nemeluoja. Jie yra vienas jautriausių indikatorių, parodančių tikrąją miško būklę.
Europa į tai žiūri labai rimtai. Paukščių gausėjimas ar nykimas yra tarsi „Check Engine“ lemputė automobilio skydelyje. Jei ji užsidega (paukščių mažėja), vadinasi, ekosistema serga: galbūt miškas per daug fragmentuotas (supjaustytas kirtimų), gal trūksta maisto, o gal veikia klimato kaita ar tarša.
Būtent todėl prieš pusmetį startavo šis unikalus projektas – nacionalinė įprastų miško paukščių indekso apskaita. Tai tarsi didelis miškų auditas, kurį atlieka ne buhalteriai, o ornitologai.
Ne viskas taip gražu: kas nyksta?
Nors retųjų rūšių daugėja, ataskaitoje yra ir nerimą keliančių eilučių. Trys paukščių rūšys, kurios anksčiau atrodė gana įprastos, pradėjo retėti:
- Paprastieji suopiai – plėšrūnai, kuriuos dažnai matome tupinčius pakelėse, miškuose jaučiasi prasčiau.
- Pilkosios zylės – mažieji miško giesmininkai.
- Riešutinės – paukščiai, kurie yra pagrindiniai miško sėjėjai (būtent jos paslepia riešutus, iš kurių vėliau išauga medžiai).
Tai signalas, kad tam tikrose vietovėse ekosistema patiria stresą. Laimei, kitos 11 stebėtų rūšių išlieka stabilios – jų nei daugėja, nei mažėja.
Kaip vyksta skaičiavimas? (Tai ne spėlionės)
Galbūt kyla klausimas: kaip įmanoma suskaičiuoti paukščius miške? Juk jie nestovi vietoje!
Procesas yra griežtai moksliškas ir paremtas technologijomis. 2025 metais visoje Lietuvoje – tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose – buvo įrengtas 41 stebėsenos maršrutas.
Specialiai apmokyti ekspertai:
- Kiekviename maršrute turi po 20 stebėjimo taškų.
- Apskaitą vykdo du kartus per sezoną: pavasarį (kai paukščiai aktyviausi) ir vasaros pradžioje.
- Fiksuoja ne tik tai, ką mato, bet ir tai, ką girdi. Naudojamos modernios GIS (geografinės informacinės sistemos) technologijos, leidžiančios tiksliai pažymėti, kur giedojo paukštis.
„Tai tik pradžia. Ateityje planuojame tinklą išplėsti iki 60 maršrutų. Mūsų tikslas – ne tik kaupti duomenis stalčiuose, bet ir pasakoti visuomenei, ką paukščių kalba mums sako apie mūsų pačių miškus“, – ambicingais planais dalijasi Valstybinės miškų tarnybos atstovas Gintaras Kulbokas.
Šis indeksas taps esminiu įrankiu įgyvendinant ir Europos Sąjungos reikalavimus atkurti gamtą. Dabar turėsime ne tik emocijas, bet ir kietus įrodymus: ar miškų politika veikia, ar gamta sveiksta, ar visgi reikia imtis skubių gelbėjimo veiksmų.
