2026 metų sausio pradžia bus pažymėta itin retu ir išskirtiniu astronominiu reiškiniu, kuris, pasak mokslininkų, nepasikartos iki pat XXIII amžiaus. Tai ne tik astronominis, bet ir simbolinis įvykis, pirmą kartą žmonijos istorijoje sutapsiantis su stačiatikių Kalėdomis.
Dangaus konfigūracija, kuri nutinka kartą per tūkstantmečius
Nuo 2026 m. sausio 6 iki 9 dienos danguje susiformuos beveik tobula Saulės konjunkcija su Venera ir Marsu. Žvelgiant iš Žemės, dvi artimiausios planetos – Venera ir Marsas – priartės prie Saulės disko itin mažu kampiniu atstumu, sudarydamos itin retą dangaus kūnų išsidėstymą.
Astronomai pabrėžia, kad tokia konfigūracija, kai Venera ir Marsas vienu metu atsiduria itin arti Saulės, yra labai neįprasta. 2026 m. sausio 8 dieną jų tarpusavio kampinis atstumas bus mažesnis nei vienas laipsnis – tai laikoma beveik idealiu sutapimu.
Pirmas kartas per visą civilizacijos istoriją
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad per pastaruosius penkis šimtmečius toks glaudus ir vienalaikis Veneros bei Marso susijungimas su Saule buvo užfiksuotas tik tris kartus – 1669, 1682 ir 1968 metais. Tačiau nė vienas iš šių atvejų nesutapo su reikšmingomis religinėmis datomis.
Dar įspūdingesnis faktas – tikimybė, kad toks tikslus planetų susijungimas sutaps būtent su sausio 7-ąja, stačiatikių Kalėdomis, yra itin menka. Astronomai skaičiuoja, kad toks sutapimas galimas tik maždaug kartą per 2000 metų. Todėl 2026-ųjų įvykis laikomas pirmuoju tokiu atveju per visą žmonijos civilizacijos istoriją.
Kada tai kartosis vėl?
Per dabartinį tūkstantmetį šis reiškinys bus matomas vos keturis kartus – 2026, 2267, 2324 ir 2623 metais. Tai reiškia, kad po artėjančio įvykio kitos kartos tokio reginio nebeišvys dar mažiausiai du šimtmečius.
Be to, sausio antroje pusėje 2026 metais Saulė sudarys konjunkciją net su trimis planetomis – Venera, Marsu ir Merkurijumi – mažesniu nei 4 laipsnių atstumu. Toks „trigubas“ dangaus kūnų susitelkimas vėl pasikartos tik 2235 metais.
Kaip vystysis šis reiškinys danguje?
Dar 2025 metų gruodžio pradžioje planetos pradės palaipsniui artėti prie Saulės. Marsas bus matomas kairėje Saulės pusėje, Venera – dešinėje. Iki Naujųjų metų atstumas tarp jų sumažės iki 2–3 laipsnių, o sausio pradžioje pasieks minimalų lygį.
Nors stebėti planetas arti Saulės yra sudėtinga dėl jos ryškumo, pats astronominis faktas ir jo skaičiavimai jau dabar kelia didelį susidomėjimą tarp mokslininkų.
Kodėl šis įvykis vadinamas mistiniu?
Be griežtai mokslinės reikšmės, šis reiškinys turi ir stiprų simbolinį atspalvį. Astrologinėje tradicijoje Venera siejama su jausmais, santykiais ir harmonija, o Marsas – su energija, veiksmu ir ryžtu. 2026 metų pradžioje jų susijungimas įvyks Ožiaragio ženkle, kuris simbolizuoja discipliną, darbą ir ilgalaikius tikslus.
Tai laikotarpis, kurį astrologai vertina kaip itin palankų kryptingam darbui, atsakomybei ir realių rezultatų siekimui – nors paradoksalu, kad būtent šiomis dienomis daugelyje šalių dar vyks šventinis laikotarpis.
Dangaus laikrodis jau pradėjo tiksėti
Mokslininkai pabrėžia, kad tokie reiškiniai leidžia geriau suprasti ne tik planetų judėjimą, bet ir tai, kaip tiksliai veikia Visatos „mechanizmas“. 2026 metų sausio pradžioje dangus taps gyvu priminimu, kad net ir mūsų laikais vis dar egzistuoja įvykiai, kurie pranoksta kasdienybę ir nutinka vos kelis kartus per tūkstantmečius.
Šaltinis: XRAS
