Kosmose įvyko milžiniška katastrofa: dvi planetos susidūrė tolimoje žvaigždžių sistemoje

Visatoje nuolat vyksta įspūdingi ir kartais katastrofiški procesai. Astronomai neseniai aptiko įrodymų apie milžinišką kosminį susidūrimą tolimoje planetų sistemoje. Tyrėjai mano, kad dvi egzoplanetos susidūrė ir sukėlė didžiulį dulkių bei uolienų debesį, kuris dabar sukasi aplink žvaigždę ir daro įtaką jos šviesai.

Šis įvykis sudomino mokslininkus ne tik dėl savo masto, bet ir dėl to, kad jis įvyko sistemoje su žvaigžde, labai panašia į mūsų Saulę. Tai leidžia tyrėjams geriau suprasti, kaip gali vystytis planetų sistemos ir kokie procesai jose vyksta per milijonus ar net milijardus metų.

Paslaptingi žvaigždės šviesos pokyčiai

Katastrofa įvyko sistemoje, kurios centrinė žvaigždė vadinama Gaia20ehk. Ji yra maždaug 11 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės, todėl šis įvykis vyko labai toli nuo mūsų Saulės sistemos.

Astronomai pirmą kartą atkreipė dėmesį į šią žvaigždę 2016 metais, kai pastebėjo neįprastus jos šviesos pokyčius. Paprastai į Saulę panašios žvaigždės skleidžia gana stabilų šviesos kiekį, todėl staigūs ryškumo svyravimai iš karto kelia įtarimų.

Per kelerius metus žvaigždės ryškumas sumažėjo net tris kartus, o vėliau jos šviesa pradėjo keistis dar chaotiškiau. Tokie signalai paprastai rodo, kad žvaigždę periodiškai užstoja dideli kosminiai objektai arba dulkių debesys.

Tyrimo vadovas, Vašingtono universiteto mokslininkas Anastasios Tzanidakis, pripažino, kad iš pradžių šis reiškinys atrodė visiškai nepaaiškinamas.

Pasak jo, žvaigždės, panašios į mūsų Saulę, paprastai taip nesielgia, todėl mokslininkai greitai suprato, kad anomalijos priežastis slypi ne pačioje žvaigždėje, o jos aplinkoje.

Susidūrimas sukūrė milžinišką dulkių debesį

Tolimesni stebėjimai parodė, kad šviesos pokyčius sukelia didžiulis dulkių ir uolienų debesis, kuris atsirado po dviejų planetų susidūrimo.

Mokslininkų vertinimu, šioje sistemoje dvi egzoplanetos susidūrė ir buvo iš dalies sunaikintos. Po smūgio milžiniškas kiekis medžiagos pasklido aplink žvaigždę ir sudarė tankų nuolaužų debesį.

Šis debesis dabar sukasi aplink žvaigždę ir kartais užstoja jos šviesą, todėl astronomai ir pastebėjo neįprastus ryškumo pokyčius.

Įdomu tai, kad nuolaužų debesis skrieja maždaug 150 milijonų kilometrų atstumu nuo žvaigždės. Tai beveik toks pat atstumas, kokiu Žemė skrieja aplink Saulę.

Tokie susidūrimai dažniausiai vyksta jaunose planetų sistemose, kur planetos dar tik formuojasi ir jų orbitos dar nėra stabilios.

i

Panaši katastrofa įvyko ir mūsų Saulės sistemoje

Mokslininkai pabrėžia, kad toks įvykis nėra visiškai neįprastas Visatos istorijoje. Tiesą sakant, panaši katastrofa kadaise įvyko ir mūsų Saulės sistemoje.

Manoma, kad prieš maždaug 4,5 milijardo metų į jauną Žemę atsitrenkė didelis dangaus kūnas, kurio dydis buvo panašus į Marsą. Šis objektas vadinamas Teja.

Susidūrimo metu milžiniškas kiekis medžiagos buvo išmestas į kosmosą, o iš šių nuolaužų vėliau susiformavo Mėnulis.

Šis scenarijus šiandien laikomas vienu labiausiai tikėtinų Mėnulio atsiradimo paaiškinimų.

Ar tokia katastrofa gali nutikti mūsų planetoje?

Nors dviejų planetų susidūrimas skamba grėsmingai, mokslininkai teigia, kad mūsų Saulės sistemai tokia katastrofa artimiausiu metu negresia.

Saulės sistema jau yra apie 4,6 milijardo metų amžiaus, todėl planetos skrieja stabiliose orbitose, kurios nesikerta. Tai reiškia, kad tokio masto susidūrimas artimiausius kelis milijardus metų yra labai mažai tikėtinas.

Didžiausia grėsmė mūsų planetai ateityje bus ne planetų susidūrimai, o pačios Saulės evoliucija. Maždaug po 5 milijardų metų Saulė pradės plėstis ir taps raudonąja milžine. Šio proceso metu ji gali praryti vidines Saulės sistemos planetas, įskaitant ir Žemę.

Kol kas tokie dramatiški įvykiai vyksta tik tolimose žvaigždžių sistemose. Tačiau jų tyrimas leidžia mokslininkams geriau suprasti, kaip formuojasi planetos ir kaip vystosi visos planetų sistemos.

Šaltinis: geekweek.interia.pl/nauka/news-dwie-planety-zderzyly-sie-ze-soba-potezna-katastrofa,nId,22654347