Tyrėjai skambina pavojaus varpais: klimato kaita greitėja, kai kurios ribos – jau pavojingai arti

Klimato kaita nebėra lėtas, per kartas besitęsiantis procesas. Naujausi moksliniai vertinimai rodo kur kas neramesnį scenarijų – planeta gali artėti prie kritinių ribų, kurias peržengus pokyčių sustabdyti jau nebeįmanoma.

Ledynai traukiasi, jūros ledas tirpsta, o ištisos ekosistemos patiria stresą, kokio žmonija moderniais laikais dar nėra mačiusi. Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Oregono valstijos universiteto profesoriaus Williamo Ripple’o, skelbia išvadą, kuri skamba kaip perspėjimo sirena: klimato sistema gali būti daug trapesnė, nei manyta anksčiau.

Stabilumo laikotarpis, leidęs klestėti civilizacijoms

Mokslininkai primena esminį faktą, kuris dažnai pasimeta viešose diskusijose. Maždaug prieš 11 000 metų Žemės klimatas stabilizavosi. Būtent ši neįprastai rami epocha sudarė sąlygas žemės ūkiui, miestų augimui ir sudėtingų visuomenių formavimuisi.

Tūkstantmečius temperatūros svyravimai buvo palyginti nedideli. Tai buvo „auksinis stabilumo langas“, kuriame išsivystė visa šiandieninė civilizacija.

Tačiau dabar, anot tyrėjų, nuo šios pusiausvyros sparčiai tolstama.

Profesorius Ripple’as pabrėžia, kad dabartiniai pokyčiai gali reikšti perėjimą į visiškai kitokį klimato režimą – tokį, kokio žmonija dar nėra patyrusi.

16 klimato lūžio taškų – ne teorija, o reali rizika

Tyrimo metu identifikuota 16 vadinamųjų klimato lūžio taškų. Tai kritinės sistemos ribos, kurias peržengus pokyčiai gali tapti savaime stiprėjantys ir praktiškai negrįžtami.

Tarp jų minimos:

• Antarktidos ir Grenlandijos ledo dangos,
• kalnų ledynai,
• Arkties jūros ledas,
• amžinasis įšalas,
• borealiniai miškai,
• Amazonės atogrąžų miškai,
• Atlanto meridioninė apsivertimo cirkuliacija (AMOC).

Šios sistemos nėra izoliuotos. Vienos destabilizacija gali išprovokuoti kitų pokyčius.

Ir būtent tai labiausiai neramina mokslininkus.

i

Grandininė reakcija, kurios pasekmės – globalios

Grenlandijos ledo dangos tirpsmas – vienas ryškiausių pavyzdžių. Spartėjantis ledo nykimas į vandenyną išleidžia milžiniškus gėlo vandens kiekius, kurie gali trikdyti AMOC – svarbią srovių sistemą, reguliuojančią šilumos pasiskirstymą.

Silpnėjanti AMOC gali reikšti ne tik šaltesnes žiemas kai kuriuose Europos regionuose, bet ir kritulių modelių pokyčius tropikuose.

Tai gali turėti įtakos net Amazonės miškų likimui.

Dalies Amazonės virtimas savana – scenarijus, kuris prieš kelis dešimtmečius atrodė kraštutinis, šiandien jau rimtai svarstomas moksliniuose modeliuose.

Kai kurios ribos galėjo būti jau peržengtos

Tyrimo bendraautoriai neatmeta galimybės, kad Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledo dangos gali būti pasiekusios kritinius taškus.

Tai nereiškia staigaus žlugimo rytoj.

Tai reiškia procesus, kurių sustabdymas tampa vis mažiau tikėtinas net sumažinus emisijas.

Klimato sistema turi inerciją, o kai kurie pokyčiai gali tęstis dešimtmečius ar šimtmečius.

1,5 °C riba – jau nebe simbolis

Analizėje akcentuojama, kad pasaulinė temperatūra dvylika mėnesių iš eilės viršijo 1,5 °C ribą, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.

Ekspertų teigimu, dabartinė temperatūra gali būti aukščiausia per daugiau nei 100 000 metų.

Kiekvienas papildomas atšilimo laipsnis didina riziką, kad bus suaktyvinti savaime stiprėjantys procesai:

• intensyvesnis ledo tirpimas,
• didesnis šiltnamio dujų išsiskyrimas iš amžinojo įšalo,
• miškų degradacija,
• dirvožemio anglies praradimas.

Kodėl tai svarbu Lietuvai ir Europai

Nors lūžio taškai dažnai siejami su Arktimi ar Antarktida, pasekmės jaustųsi ir Europoje.

Galimi scenarijai:

• dažnesni ekstremalūs orai,
• stipresnės audros,
• šiltesnės žiemos su mažiau sniego,
• staigūs temperatūrų šuoliai,
• kritulių pasiskirstymo pokyčiai.

Tai tiesiogiai veikia žemės ūkį, energetiką, infrastruktūrą ir draudimo rinką.

Kada bus per vėlu

Tiksliai prognozuoti, kada kritinės ribos bus galutinai peržengtos, mokslas negali.

Tačiau tyrėjų žinutė aiški: delsimas mažina manevro laisvę.

Kuo ilgiau išmetimai išlieka aukšti, tuo didesnė tikimybė, kad klimato sistema pereis į būseną, kurios žmogus jau nebekontroliuos.

Ekspertai pabrėžia, kad klimato stabilumas – tai ne abstrakti ekologinė sąvoka. Tai ekonominio ir socialinio stabilumo pagrindas. Ir būtent šis pagrindas šiandien patiria vis didesnį spaudimą.

Šaltinis: https://www.cell.com/one-earth/fulltext/S2590-3322%2825%2900391-4