Atrodytų, paprastas žaidimas „Popierius, žirklės, akmuo“ seniai peržengė vaikų žaidimų aikštelių ribas. Šiandien jis tapo rimtu įrankiu neurologams, tiriantiems, kaip žmonės priima sprendimus konkurencinėse situacijose. Naujausi tyrimai atskleidė, kad pagrindinis kelias į pergalę – ne aštrus protas ar taktika, o gebėjimas būti visiškai nenuspėjamam.
Problema ta, kad žmogaus smegenys tam tiesiog nesutvertos.
Atsitiktinumas, kurio smegenys nemoka
Teoriškai optimali strategija žaidime – visiškas atsitiktinumas: kiekvieną kartą rinktis „akmenį“, „popierių“ ar „žirkles“ be jokios logikos, ignoruojant ankstesnių raundų rezultatus. Tačiau tyrėjai išsiaiškino, kad žmogaus protas to beveik negali padaryti.
Naudodami pažangią metodiką – vadinamą hiperskenavimu, leidžiančią vienu metu stebėti kelių žmonių smegenų veiklą realiu bendravimo metu, – mokslininkai išanalizavo daugiau nei 15 000 žaidimų. Tyrimas buvo paskelbtas žurnale Social Cognitive and Affective Neuroscience.
Paaiškėjo, kad dauguma žaidėjų turi ryškius šališkumus: daugiau nei pusė dažniau rinkosi „akmenį“, rečiau – „žirkles“. Be to, žaidėjai vengdavo kartoti savo ankstesnį pasirinkimą, nors tikra atsitiktinė strategija tokio elgesio nenumatytų.
Smegenys išduoda ketinimus dar prieš ėjimą
Dar įdomesni rezultatai gauti stebint pačių smegenų veiklą. Mokslininkai galėjo numatyti, ką žmogus pasirinks – „akmenį“, „popierių“ ar „žirkles“ – dar prieš jam fiziškai atliekant ėjimą.
Tai rodo, kad smegenys iš anksto apdoroja informaciją ne tik apie būsimo sprendimo planą, bet ir apie praeities žaidimo eigą – tiek savo, tiek priešininko ėjimus.
Kodėl smegenys mus išduoda?
Tyrimo autoriai pastebėjo įdomų dėsningumą: pralaimėtojai aktyviausiai analizavo ankstesnių žaidimų rezultatus, o laimėtojai to nedarė. Kitaip tariant, kuo labiau bandome logiškai prognozuoti priešininko ėjimus, tuo labiau patys tampame nuspėjami.
Mūsų smegenys, sako mokslininkai, yra „užprogramuotos“ nuolat ieškoti dėsningumų ir naudoti praeitį ateities spėjimams – tai puikiai veikia kasdieniame gyvenime, bet žaidime, kur sėkmę lemia atsitiktinumas, tampa kliūtimi.
Kaip iš tiesų laimėti
Tad „raktas“ į pergalę žaidžiant „Akmuo, popierius, žirklės“ – mąstyti mažiau. Kuo mažiau analizuosite, ką padarėte ar ką gali daryti priešininkas, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų sprendimai bus nenuspėjami.
Trumpai tariant: laimi ne tie, kurie bando būti gudresni – o tie, kurie elgiasi nelogiškai.
Mokslininkų išvada paprasta, bet gili – kad ir kokie pažangūs būtume, mūsų smegenys vis dar labiau tinka bendradarbiauti nei varžytis.
