Kiekvieną rytą daugybė žmonių pradeda dieną kavos puodeliu, pietums renkasi bulvių patiekalus, o vakare pasilepina gabalėliu šokolado. Šie produktai atrodo tokie įprasti, kad retai susimąstome, iš kur jie atsirado ir kodėl apskritai egzistuoja. Tačiau naujas atradimas Kalifornijoje privertė mokslininkus perrašyti šių kasdienių augalų evoliucijos istoriją – ir ji pasirodė gerokai senesnė bei dramatiškesnė, nei manyta iki šiol.
Fosilija, kuri pakeitė pasakojimą
Pradžia – visiškai žemiška. Dar XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje netoli Granito įlankos statybų aikštelėje buvo aptiktas nedidelis, bet stulbinamai išsilaikęs suakmenėjęs vaisius. Jis buvo pavadintas Palaeophytocrene chicoensis ir ilgą laiką gulėjo muziejaus kolekcijoje, nes niekas neįtarė jo tikrosios reikšmės.
Tik daug vėliau Kansaso universiteto paleobotanikas Brianas Atkinsonas, vartydamas Sierra koledžo gamtos istorijos muziejaus eksponatus, atsitiktinai pastebėjo šį radinį ir suprato – tai tikras laiko kapsulės turinys.
Pasirodo, suakmenėjęs vaisius priklausė Icacinaceae šeimai – augalams, kurie, kaip manyta, atsirado žemėje gerokai vėliau. Tačiau šis radinys yra daugiau nei 80 milijonų metų senumo. Kitaip tariant, tokie augalai jau klestėjo Kreidos periode, kai Žemėje dar vaikščiojo dinozaurai.
Senovės džiunglės nebuvo tokios, kokias įsivaizduojame
Iki šiol vyravo požiūris, kad ankstyvieji džiunglių miškai buvo primityvūs, daugiausia sudaryti iš spygliuočių ir paparčių. Tačiau Palaeophytocrene chicoensis įrodo priešingai – tropikai jau tada buvo kupini žydinčių augalų, primenančių šiuolaikines ekosistemas.
Žurnale Nature Plants publikuotame tyrime teigiama, kad šis fosilinis vaisius priklausė sumedėjusių vijoklių grupei, kuri miškams suteikdavo struktūrų, nišų ir šešėlių. Tai rodo, kad Kreidos periodu augalų pasaulis jau buvo dinamiškas ir pažangus – tik mes to iki šiol nežinojome.
Ryšys su mūsų mėgstamiausiais augalais
Ir čia prasideda įdomiausia dalis. Icacinaceae šeima evoliuciškai susijusi su moderniais augalais, iš kurių atsirado visa Solanaceae grupė – o tai reiškia kavą, bulves, pomidorus ir net kakavą, iš kurios gaminamas šokoladas.
Jeigu šie senoviniai vijokliai nebūtų išgyvenę Kreidos periodo masinio išnykimo – katastrofos, kuri pražudė dinozaurus – mūsų pasaulis šiandien atrodytų visiškai kitaip. Nebūtų nei rytinės kavos, nei bulvių traškučių, nei tamsaus šokolado plytelės po sunkios darbo dienos.
Kodėl šis atradimas svarbus paprastam žmogui?
Toks mokslinis tyrimas nėra vien akademinė žinutė. Jis primena kelis svarbius dalykus:
- Mūsų maistas turi gilią ir dažnai dramatišką istoriją. Tai pasakojimas apie išlikimą, kurį lėmė atsitiktinumai ir gamtos kūrybingumas.
- Biologinė įvairovė yra trapus, bet stebėtinai ištvermingas reiškinys. Jei senovės augalai nebūtų atsparūs, moderni žemdirbystė atrodytų visiškai kitaip.
- Suprasdami augalų evoliuciją, galime geriau saugoti dabartinius pasėlius. Tai ypač aktualu klimato kaitos akivaizdoje, kai ieškome būdų didinti augalų atsparumą sausroms, ligoms ir ekstremalioms sąlygoms.
Taigi, kam turime dėkoti?
Už tai, ką kasdien dedame į lėkštę ar puodelį, galime padėkoti:
- senoviniams vijokliams, kurie klestėjo tropikuose prieš 80 milijonų metų,
- sėkmei, kad jie išgyveno masinį išnykimą,
- ir, žinoma, mokslininkams, kurie šiandien leidžia mums suprasti, kokia sudėtinga ir įspūdinga yra gyvenimo istorija.
Kitą kartą gurkštelėdami kavos galite prisiminti, kad jos šaknys siekia laikus, kai Žemės paviršiumi dar žygiavo dinozaurai. Mūsų kasdieniai įpročiai kartais turi kur kas gilesnę ir poetiškesnę kilmę, nei galėtume tikėtis.
Šaltinis: https://www.nature.com/articles/s41477-022-01275-y
