Ar gyvybė yra tik Žemės privilegija? Tarptautinė mokslininkų grupė teigia, kad turime vis daugiau duomenų, rodančių priešingai. Astrobiologai iš naujo išanalizavo kelis garsiausius meteoritus bei dešimtmečius kauptus stebėjimus ir išskyrė įtikinamiausius nežemiškos gyvybės įrodymus, kurie iki šiol laikosi mokslinės kritikos.
Pirmoje vietoje – du seniai žinomi, tačiau vis dar diskusijas keliantys kosminiai svečiai: Orgueil ir Murchison meteoritai.
Istoriniai kosmoso „liudytojai“: du meteoritai, sukėlę revoliuciją astrobiologijoje
Orgueil meteoritas: galimos mikrofosilijos, bet ir daug skepticizmo
1864 m. gegužę Prancūzijos pietvakariuose sprogo meteoroidas, kurio nuolaužos nukrito netoli Orgueil kaimo. Pirmieji tyrimai parodė organinės medžiagos pėdsakus, tačiau tik XX a. viduryje pasirodė sensacinga žinia – elektroniniu mikroskopu aptiktos struktūros, primenančios suakmenėjusius vienaląsčius organizmus.
Dalis mokslininkų teigė, kad jos primena diatomes – mikrodumblius, randamus Žemėje.
Kiti kategoriškai pareiškė: tai – mineralai, o galbūt į meteorito vidų patekę Žemės mikroorganizmai.
Diskusijos užgeso keliems dešimtmečiams. Tačiau pastaraisiais metais istorija sugrįžo: naujos analizės nerado jokių Žemės DNR pėdsakų, o tai susilpnina hipotezę apie vėlyvą meteorito „užteršimą“.
Murchison meteoritas: DNR „raidynas“ iš kosmoso
1969 m. virš Australijos nušvitęs ugnies kamuolys buvo pradžia vieno svarbiausių atradimų per visą astrobiologijos istoriją. Murchisono meteorito medžiagoje rasta:
- aminorūgščių, kurios Žemės gyvybei būtinos kaip baltymų statybiniai blokai;
- abiejų simetrijų („kairiarankių“ ir „dešiniarankių“) molekulių – o biosfera mūsų planetoje naudoja tik vieną formą;
- 2022 m. tyrimuose – visos penkios azoto bazės, iš kurių sudaryta DNR ir RNR.
Mokslininkai šį „genetinės abėcėlės rinkinį“ vadina vienu stipriausių įrodymų, kad gyvybės ingredientai formuojasi kosmose.
Nauja analizė: nežemiška chemija yra neabejotina, gyvybė – dar neatsakyta mįslė
Biologų grupė iš Irano atliko išsamų visų iki šiol publikuotų duomenų auditą ir savo išvadas pateikė Tarptautiniame astrobiologijos žurnale.
Tyrėjų teigimu:
- abiejuose meteorituose yra sudėtingų organinių junginių, kurių kilmę sunku paaiškinti Žemės procesais;
- rasta DNR ir RNR „statybinė medžiaga“ nepalieka abejonių dėl kosminės chemijos universalumo;
- galimos mikrofosilijos Orgueil meteoritui vis dar neatmetamos, tačiau trūksta galutinių įrodymų.
Mokslininkai pabrėžia: „Jeigu meteorito viduje aptinkame struktūrų, kurios neprimena jokių Žemėje žinomų procesų, turime vertinti galimybę, kad jos gali būti biologinės kilmės.“
Gyvybė galėtų egzistuoti ir mūsų kieme: Jupiterio ir Saturno mėnuliai – realūs kandidatai
Tyrimo autoriai primena, kad gyvybės paieškos neturėtų apsiriboti kosminiu mastu. Saulės sistemoje yra kelios vietos, kurios teoriškai gali palaikyti mikrobinę gyvybę:
- Europa (Jupiterio mėnulis) – po ledu slypi skystas vandenynas;
- Enceladas (Saturno mėnulis) – iš paviršiaus veržiasi vandens garų plūpsniai su organiniais junginiais;
- kiti maži lediniai mėnuliai su galimais vandenynais;
- Marsas, kuriame prieš milijardus metų buvo vandens, atmosferos ir geologinio aktyvumo.
„Gyvybė gali būti kur kas įvairesnė, nei įsivaizduojame. Mums tereikia išmokti jos atpažinimo kalbą“, – teigiama tyrime.
Ar yra protingos gyvybės požymių? Vienas iš paslaptingiausių atvejų – Teheranas 1976 m.
Ataskaitoje mokslininkai įtraukė ir keletą nepaaiškintų reiškinių, susijusių su galimai protinga nežemiška veikla. Vienas jų – gerai dokumentuotas Teherano incidentas 1976 m., kai žemai ore sklandanti švytinti sfera buvo matyta:
- civilių gyventojų;
- naikintuvų pilotų, kuriems objektas sutrikdė navigacijos sistemas;
- karinės bazės operatorių.
Nors mokslininkai akcentuoja, kad tai nėra įrodymas, reiškinio pobūdis iki šiol nepaaiškintas ir jis lieka tyrinėjamas kaip galimas nežinomos kilmės atmosferos fenomenas.
Išvada: gyvybės ingredientai yra visur, bet gyvybė – dar neaptikta
Tyrimo autoriai sutaria dėl vieno – kosminė organinė chemija yra pernelyg universali, kad būtų atsitiktinumas.
Tačiau neatsakyta lieka svarbiausias klausimas: ar šie ingredientai kada nors sudarė tikras, gyvas ir save dauginančias sistemas?
Atsakymas gali slypėti kitame meteoro gabalėlyje, Mėnulio mėginyje ar po Jupiterio mėnulio ledu. Ir, kaip pabrėžia mokslininkai, tikėtina, kad pirmasis išaiškinantis įrodymas bus ne kosminė sensacija, o „mažas, bet moksliškai tvirtas faktas“.
Šaltinis: https://www.cambridge.org/core/journals/international-journal-of-astrobiology/article/evidence-and-traces-of-extraterrestrial-life/FE4A464C5B611EE4660FF1F0238B66B4#authors-details
