Romėnų imperija Europai paliko gilią žymę – nuo pažangios inžinerijos ir infrastruktūros iki miestų planavimo bei valstybinės administracijos. Keliai, akvedukai, pirtys, kanalizacijos sistemos – visa tai šiandien laikoma romėnų civilizacijos pagrindu. Tačiau nauji moksliniai tyrimai atskleidžia dar vieną įdomų faktą: būtent romėnai padėjo išplatinti namines kates Europoje.
Dvi mokslininkų grupės, kurių tyrimai paskelbti žurnaluose Cell Genomics ir Science, pirmą kartą detaliai išanalizavo senovės kačių DNR. Ištirti 77 senoviniai genominiai mėginiai iš 97 archeologinių vietų, kurių amžius – iki 10 tūkstančių metų, pakeitė iki šiol galvotą kačių prijaukinimo istoriją.
Kur ir kada atsirado naminės katės?
Anksčiau buvo manoma, kad pirmosios naminės katės atsirado Artimuosiuose Rytuose prieš ~10 tūkst. metų, pradėjus vystytis žemdirbystei. Tačiau genetiniai duomenys rodo kitą scenarijų.
- Šiuolaikinių naminių kačių protėviai – Afrikos laukinės katės (Felis lybica).
- Tikrosios naminės katės, kaip rūšis, susiformavo maždaug prieš 3500 metų Šiaurės Afrikoje – tikėtina, keliuose regionuose vienu metu.
- Senovės Egipte jos greitai tapo svarbios: saugojo grūdų atsargas nuo graužikų, naikino gyvates, o vėliau buvo siejamos su statusu ir namų apsauga.
Tačiau Europą šios katės pasiekė gerokai vėliau.
Romėnai – pagrindiniai kačių platintojai Europoje
Nauji genetiniai tyrimai rodo, kad į Europą naminės katės pateko dviem bangomis:
- Pirmoji migracijos banga (prieš ~2200 metų) pasiekė Sardiniją. Tai buvo dar laukinės Afrikos katės, ne pilnai prijaukintos.
- Antroji – tikroji – banga įvyko maždaug prieš 2000 metų, Romos imperijos klestėjimo metu.
Romėnų pirkliai ir legionai vežiojo kates jūros keliais ir sausumos maršrutais. Kates laikydavo laivuose kaip natūralią graužikų kontrolės priemonę, o pasiekus uostus – jos dažnai likdavo ten arba būdavo perleidžiamos vietos gyventojams.
Romos Tor Vergata universiteto paleontologas dr. Claudio Ottoni teigia, kad katės sekė romėnų kariuomenę visoje imperijoje, nuo Afrikos iki Britanijos. Jų užduotis buvo paprasta ir praktiška – saugoti maisto sandėlius, odos dirbinius, tekstilę ir grūdus nuo pelių bei žiurkių.
Per vos du tūkstančius metų katės pasklido po visą Europą, kas mokslininkams atrodo neįprastai greitas paplitimo tempas.
Kitos senovės civilizacijos kates prijaukino kitaip
Lyginant su Roma, kai kuriose pasaulio vietose prijaukinimo procesas buvo daug lėtesnis. Pavyzdžiui, Kinijoje žmonės apie 3500 metų gyveno greta leopardinių kačių – laukinių gyvūnų, kurie naikino sandėliuose knibždančius graužikus. Tik apie 700 m. po Kr. į Kiniją Šilko keliu atkeliavo tikrieji naminiai katinai, dažnai laikyti šventais ir baltais.
Tyrėjai pastebi ryškų kontrastą: Europa pilnai perėjo prie prijaukintų kačių, o Kinija ilgai naudojo laukines leopardines.
Trys romėnų dovanos Europai – pagal naują mokslinę analizę
Nauji tyrimai leidžia mokslininkams įvardyti tris didžiausias „romėnų dovanas“, be kurių šiandien Europa atrodytų kitaip:
- Infrastruktūra: keliai ir akvedukai.
Jie leido formuotis miestams, prekybai, kariuomenei ir greitam imperijos valdymui. - Viešųjų paslaugų kultūra.
Pirtys, vieši tualetai, kanalizacija ir urbanistinė tvarka tapo Europos miestų pagrindu. - Naminės katės.
Nors tai skamba netikėtai, genetikos įrodymai rodo, kad būtent romėnai masiškai įvežė prijaukintas kates į Europą, kur jos tapo nuolatiniu žmonių palydovu ir būtina ūkio dalimi.
Šaltinis:
