Nors Europoje ir Šiaurės Amerikoje vis dar gyvena lokiai ir vilkai, o Azijoje bei Australazijoje galima sutikti daugybę unikalių sterblinių, nė vienas žemynas neprilygsta Afrikai pagal sausumos gyvūnų įvairovę, skaičių ir dydį.
Būtent čia gyvena didžiausias šiuolaikinis sausumos gyvūnas – afrikinis dramblys, aukščiausias – žirafa, didžiausias paukštis – strutis, o didžiausias primatas – rytinė gorila. Pridėkite prie šio sąrašo raganosius, begemotus ir daugybę plėšrūnų, ir Afrika tampa gyvūnų karalystės epicentru.
Kodėl būtent Afrika?
Mokslininkai pažymi, kad toks Afrikos pranašumas – gana naujas reiškinys Žemės istorijoje. Kadaise ir kitose pasaulio vietose klajojo milžiniški gyvūnai. Pavyzdžiui, Patagotitan mayorum, vienas didžiausių žinomų dinozaurų, gyveno dabartinėje Argentinoje prieš 100 mln. metų, o milžiniški dramblių paukščiai dar visai neseniai egzistavo Madagaskare.
Vis dėlto šiandien būtent Afrika išlaikė savo megafauną – stambius sausumos gyvūnus, kurie išnyko daugelyje kitų žemynų.
Evoliucijos ir žmonijos ryšys
Tyrėjų teigimu, tai susiję ne tiek su geografija, kiek su evoliucijos istorija ir žmonijos kilme. Kai Homo sapiens pradėjo plisti iš Afrikos į kitus žemynus, visur, kur atsirado žmonės, kilo masinio išnykimo bangos. Gyvūnai, neturintys instinkto saugotis naujos, protingos rūšies, tapo lengvu taikiniu.
Afrikos megafauna buvo išimtis, nes čia stambūs gyvūnai milijonus metų evoliucionavo kartu su ankstyvaisiais žmonių protėviais. Jie išmoko būti atsargesni, greitesni, geriau prisitaikyti prie žmogaus elgesio.
2024 m. tyrimas: koevoliucija išgelbėjo Afrikos gyvūnus
Naujausi duomenys rodo, kad ši koevoliucija tarp žmonių ir gyvūnų veikė kaip savotiškas evoliucinis filtras. Rūšys, kurios buvo labiausiai pažeidžiamos, išnyko dar pleistoceno laikotarpiu, o išgyvenusios tapo atsparesnės žmogaus veiklai.
Todėl Afrika išlaikė savo liūtus, dramblius ir begemotus, o kiti žemynai – nuo Amerikos iki Australijos – prarado didžiąją dalį savo senųjų milžinų.
Gyvasis žemynas
Šiandien Afrika – tai vienintelė vieta Žemėje, kur galima pamatyti tokį didelės megafaunos koncentracijos derinį, kokio niekur kitur nebeliko.
Tai ne tik biologinis stebuklas, bet ir priminimas, kaip glaudžiai mūsų rūšies istorija susipynusi su laukine gamta – ir kaip trapus yra šis pusiausvyros išlikimas.
