Naujas mokslinis tyrimas atskleidė, kuris maisto produktas daro didžiausią žalą atogrąžų miškams. Analizė rodo, kad vienas sektorius aiškiai lenkia visus kitus ir yra pagrindinis miškų naikinimo veiksnys pasaulyje. Tyrėjai nustatė, kad būtent jautienos gamyba turi didžiausią įtaką atogrąžų miškų nykimui, o jos poveikis aplinkai yra nepalyginamai didesnis nei kitų žemės ūkio produktų.
Auganti maisto paklausa pasaulyje jau daugelį metų skatina naujų žemės ūkio plotų plėtrą. Dėl to vis dažniau kertami miškai, ypač atogrąžų regionuose. Skaičiuojama, kad daugiau nei 90 procentų pasaulinio miškų naikinimo yra susiję būtent su žemės ūkio ir gyvulininkystės plėtra. Tokie pokyčiai turi rimtų pasekmių – nyksta biologinė įvairovė, didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o tai dar labiau spartina klimato kaitą.
Jautiena – didžiausias miškų naikinimo veiksnys
Tyrimas parodė, kad nors įvairios žemės ūkio šakos daro poveikį aplinkai, jų mastas labai skiriasi. Dažniausiai dėl miškų nykimo minimi tokie produktai kaip palmių aliejus, soja, kukurūzai, ryžiai, kakava, cukranendrės ar kava. Tačiau nauja analizė atskleidė, kad jautienos gamyba turi nepalyginamai didesnį poveikį nei visi šie produktai.
Per pastaruosius du dešimtmečius Pietų Amerikos šalyse būtent galvijų auginimas tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios buvo iškirsti milžiniški atogrąžų miškų plotai. Mokslininkų duomenimis, jautienos pramonė sukelia mažiausiai keturis kartus daugiau miškų naikinimo nei bet kuris kitas maisto produktas.
Ši analizė buvo paskelbta moksliniame žurnale „Nature Food“. Tyrėjai vertino laikotarpį nuo 2001 iki 2022 metų ir stebėjo miškų nykimo procesus įvairiose pasaulio vietose. Surinkti duomenys buvo susieti su skirtingomis žemės ūkio šakomis, siekiant nustatyti, kuri veikla daro didžiausią poveikį ekosistemoms.
Rezultatai aiškiai parodė, kad jautienos gamyba yra svarbiausias veiksnys, skatinantis atogrąžų miškų nykimą. Tyrėjų teigimu, jautienos vartojimo mažinimas galėtų sumažinti spaudimą miškams, tačiau didžiausią atsakomybę už miškų naikinimą vis tiek turi pramoninė gyvulininkystė.
Miškų kirtimas didina klimato krizę
Tyrime taip pat pabrėžiama, kad miškų naikinimas daro didelę įtaką klimato kaitai. Kai miškai iškertami ir medienos biomasė deginama ruošiant žemę žemės ūkiui, į atmosferą išsiskiria didžiuliai kiekiai anglies dioksido, kuris anksčiau buvo sukauptas medžiuose.
Būtent galvijų auginimas šiuo požiūriu taip pat išsiskiria – jis sukelia didžiausią su miškų naikinimu susijusių emisijų dalį. Pasak aplinkosaugos organizacijos WWF, visas maisto sektorius yra atsakingas maždaug už 27 procentus pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.
Atogrąžų miškai – svarbiausi planetos ekosistemai
Atogrąžų miškai laikomi vienomis svarbiausių Žemės ekosistemų. Jie auga regionuose, kur metinis kritulių kiekis viršija 2000 milimetrų, vyrauja aukšta temperatūra ir didelė drėgmė. Tokios sąlygos leidžia susiformuoti itin turtingoms biologinėms bendrijoms.
Šie miškai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant klimatą, nes sugeria milžiniškus kiekius anglies dioksido ir išskiria deguonį. Nors atogrąžų miškai užima mažiau nei 6 procentus viso Žemės paviršiaus, juose gyvena daugiau nei pusė visų planetos augalų ir gyvūnų rūšių.
Tačiau ekspertai įspėja, kad visuomenės informuotumo apie šią problemą vis dar nepakanka. Organizacija „Global Forest Watch“ pažymi, kad vien informacijos sklaidos neužtenka – būtini realūs sprendimai, kurie sumažintų spaudimą miškų ekosistemoms ir pristabdytų jų nykimą.
Šaltinis: interia.pl
