Nauji moksliniai duomenys rodo, kad mažesnis kalorijų kiekis maiste gali turėti daug didesnės naudos nei tik svorio mažinimas. Bostono universiteto mokslininkai atliko unikalų, daugiau nei 20 metų trukusį tyrimą su rezus makakomis, o rezultatai atskleidė galimą ryšį tarp mitybos, ląstelių senėjimo ir net Alzheimerio ligos mechanizmų.
20 metų eksperimentas su primatais atskleidė svarbų modelį
Tyrėjai stebėjo 24 rezus beždžiones, kurios daugiau nei du dešimtmečius buvo šeriamos dviem skirtingomis dietomis:
- įprasta,
- 30 % sumažinto kalorijų kiekio.
Po ilgo stebėjimo periodo mokslininkai ištyrė jų smegenų audinius ir pastebėjo aiškius skirtumus. Gyvūnai, maitinęsi sumažinto kaloringumo maistu, turėjo:
- sveikesnes nervines ląsteles,
- mažiau pažeistas jų jungtis,
- geriau išlikusią smegenų struktūrą.
Šis atradimas palaiko ankstesnį mokslinį supratimą: kai organizmas gauna mažiau energijos, ląstelės pereina į taupesnį režimą, o tai gali sulėtinti natūralų nusidėvėjimą, kaupiamą su amžiumi.
Mielinas – „jaunų“ smegenų paslaptis
Daug dėmesio tyrėjai skyrė mielinui – medžiagai, kuri tarsi izoliacija dengia nervines skaidulas ir užtikrina greitą signalų perdavimą.
Senstant mielinas nyksta, daugėja uždegimo, smegenų darbas lėtėja.
Tačiau tyrimas parodė, kad primatai, kurie 20 metų gavo 30 % mažiau kalorijų:
- turėjo aktyvesnius mielino gamybos genus,
- geriau veikiančius medžiagų apykaitos kelius, atsakingus už jo atkūrimą,
- sveikesnes ląsteles, kurios mieliną gamina.
Rezultatas – lėčiau senstančios smegenys.
Neuromokslininkė Tara Moore aiškina:
„Tokie pokyčiai gali turėti tiesioginę įtaką atminčiai, mokymuisi ir bendrai kognityvinei būsenai.“
Kodėl tai svarbu suprantant Alzheimerį ir kitas neurodegeneracines ligas?
Senstant smegenys natūraliai praranda dalį funkcijų. Mechanizmai, kurie turėtų apsaugoti ląsteles, pradeda veikti netiksliai ir sukelia uždegimą.
Tai didina riziką susirgti:
- Alzheimerio liga,
- Parkinsono liga,
- kitomis demencijos formomis.
Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo ryšį tarp mielino kokybės ir kognityvinio nuosmukio. Naujausi duomenys papildo šį paveikslą: mityba gali būti vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių smegenų senėjimo tempą.
Ar kalorijų ribojimo efektas galiotų ir žmonėms?
Nors tyrimas atliktas su nedidele primatų grupe, jų biologija yra labai arti žmogaus, todėl tikėtina, kad poveikis būtų panašus.
T. Moore pabrėžia:
„Ilgalaikis, nuosaikus kalorijų mažinimas gali sulėtinti kai kuriuos smegenų senėjimo aspektus.“
Vis dėlto mokslininkai akcentuoja, kad tai nėra vienintelis raktas į sveikas smegenis. Didelę reikšmę turi:
- kokybiškas miegas,
- fizinis aktyvumas,
- streso valdymas,
- naujų įgūdžių mokymasis,
- sveika, įvairi mityba.
Šaltinis: https://doi.org/10.1111/acel.70298
