Kodėl mūsų planeta neatvėsta tolygiai? Nors Žemės viduje verda milžiniškas karščio „variklis“, naujas Oslo universiteto tyrimas atskleidė: vienas Žemės pusrutulis praranda šilumą gerokai greičiau nei kitas. Ir atsakymas slypi procesuose, kurie prasidėjo prieš šimtus milijonų metų – tuo metu, kai egzistavo superkontinentas Pangeja.
Žemės branduolys – vis dar karštas, bet po truputį vėsta
Po mūsų kojomis yra įkaitęs mantijos sluoksnis, kuriame vyksta konvekciniai judesiai, kylantys iš planetos vidaus. Ši šiluma palaiko Žemės magnetinį lauką, apsaugo atmosferą ir lemia tektoninių plokščių judėjimą.
Tačiau laikui bėgant vidinė energija sklaidosi. Planetos šerdis iš lėto vėsta – kaip kadaise atvėso Marsas.
Naujausia analizė parodė: ši energijos netektis yra asimetriška.
Kodėl vienas pusrutulis atvėsta greičiau? Atsakymas glūdi žemėlapyje
Visas reikalas – sausumos ir vandenynų pasiskirstyme.
- Žemynai veikia kaip šilumą sulaikantis „termosas“.
- Vandenyninė pluta yra daug plonesnė, todėl šiluma iš mantijos per ją išgaruoja greičiau.
Dėl to:
- Ramusis vandenynas (planetos didžiausias vandens telkinys) = greičiausiai vėstantis regionas;
- Afrikos pusrutulis, kuriame daug sausumos masių, = „šilumos rezervuaras“, sulaikantis energiją ilgiau.
Kompiuterinis modelis: 400 mln. metų šilumos istorija
Norėdami suprasti šį procesą, mokslininkai sukūrė vieną tiksliausių planetos šiluminės evoliucijos modelių. Jie:
- rekonstruavo jūros dugno amžių,
- stebėjo tektoninių plokščių judėjimą,
- atskyrė Žemę į du pusrutulius: Ramiojo vandenyno ir Afrikos,
- suskaidė paviršių į tūkstančius elementų tiksliems skaičiavimams.
Rezultatai nepaliko abejonių:
Ramusis vandenynas iš planetos vidaus ištraukė kur kas daugiau šilumos nei Afrikos pusrutulis.
Ramusis vandenynas – planetos „milžiniškas šaldytuvas“
Šis regionas vėsta greičiau dėl trijų pagrindinių priežasčių:
- Plona vandenyno pluta – šiluma per ją išeina lengviausiai.
- Didžiulės vandens masės – jos greitai sugeria iš mantijos kylančią energiją.
- Greitas tektoninių plokščių judėjimas – senas dugnas grimzta, o naujas formuojasi, nuolat išlaisvindamas šilumą.
Rezultatas: Ramiojo vandenyno pusrutulis neteko apie 50 K daugiau šilumos nei Afrikos pusrutulis.
Tačiau yra vienas keistas neatitikimas
Modeliai rodo, kad per pastaruosius 400 mln. metų Ramiojo vandenyno plokštės judėjo greičiau – o tai paprastai reiškia karštesnę mantiją žemiau jų.
Tai kelia didelį klausimą:
Kaip regionas gali būti karštesnis žemiau, bet greičiau prarasti šilumą viršuje?
Mokslininkų hipotezės:
- Gal kadaise Ramiojo vandenyno vietoje buvo sausuma, kuri ilgiau sulaikė šilumą.
- Gal egzistuoja kol kas nežinomi mantijos procesai.
- Gali būti, kad Pangejos iširimas paveikė šilumos srautus daug labiau, nei manyta.
Ką tai reiškia Žemės ateičiai?
Šie atradimai rodo, kad:
- planetos vėsimas yra nelygus ir labai sudėtingas procesas,
- tektonika ir žemynų išsidėstymas tiesiogiai veikia mantijos temperatūrą,
- mūsų planeta gali turėti giluminį terminį disbalansą, kuris veikia žemynų judėjimą, vulkanizmą ir net magnetinį lauką.
Suprasti šiuos pokyčius svarbu ne tik geologijai – tai padeda geriau numatyti Žemės ilgalaikį likimą.
Kai kitą kartą pažvelgsite į Ramųjį vandenyną, prisiminkite: po juo slypi vienas didžiausių planetos šaldytuvų – ir jis keičia visos Žemės ateities scenarijų.
Šaltinis:
