Marianos salyną pasiekę jūrų biologai aptiko neįprastą gamtos reiškinį: milžinišką Porites rus koralą, augantį tiesiog vulkaninėje kalderoje Maug salose. NOAA tyrėjų, dirbančių projekte „Nacionalinė koralų rifų stebėsena 2025“, komanda nustebo dėl šios kolonijos dydžio ir gyvybingumo. Atrastas individas praturtina retų radinių sąrašą ir gali suteikti naujų įžvalgų apie rifų gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos bei vandenų rūgštėjimo.
Rekordinis dydis ir galimas amžius
Tyrimo duomenimis, šio Porites rus koralo bendras plotas siekia apie 1 347 kvadratinius metrus. Viršutinė kolonijos dalis turi maždaug 31 metro diametrą, o pagrindas išsiplečia iki 62 metrų, todėl struktūra yra tiek plati, tiek reikšmingai iškilusi į aukštį. Pagal nustatytas rūšies augimo normas — apie 1 centimetrą per metus — mokslininkai preliminariai skaičiuoja, jog kolonijai gali būti daugiau nei 2 050 metų. Tai reiškia, kad koralas pradėjo formuotis dar prieš mūsų eros pradžią ir per savo egzistenciją išgyveno daugelį klimato bei geologinių svyravimų, todėl jo gyvybingumas yra ypatingai vertingas ilgalaikiams ekologiniams tyrimams.
Gyvenimas vulkaninėje kalderoje kaip natūrali „laboratorija”
Koralas auga Marianos giliojo lauko nacionaliniame jūriniame paminkle, tiesiai vulkaninėje kalderoje, kur gausu aktyvių anglies dioksido emisijų. Tokios sąlygos vietomis daro vandenį rūgštesnį, ir daugelis rifinių organizmų tokioje aplinkoje negali išgyventi. Tačiau šis „megakoralas“ ne tik išlieka — jis aktyviai auga. Toks reiškinys suteikia mokslui natūralią „laboratoriją“, kur galima tirti adaptacijas prie padidėjusio CO2 kiekio ir rūgštėjimo.
- Tyrimų kryptys: mikrobiomų sudėtis ir funkcijos;
- karbonato kaupimosi mechanizmai ir skeletinių audinių formavimasis;
- audinių atsistatymo ir lėtesnio nykimo procesai, lemiančios atsparumą.
Palyginimai, iššūkiai ir reikšmė
Nors netoli Australijos aprašyta Pavona clavus kolonija užima didesnį bendrą plotą — apie 3 973 m² — marianų Porites rus išsiskiria savo kompaktiškumu, aukščiu ir gebėjimu dominuoti CO2 prisotintoje aplinkoje. Pilnas kolonijos lazerinis skenavimas yra sudėtingas dėl objekto dydžio ir nardymo saugumo apribojimų, todėl tyrėjams dar reikia surinkti išsamesnius duomenis. Vis dėlto jau dabar surinkti matavimai leidžia kelti esminį klausimą: ar rifai, turintys panašias adaptacijas, gali padėti prognozuoti vandenynų ekosistemų atsparumą globaliam rūgštėjimui? Ateities tyrimai Maug salose turi potencialą pateikti reikšmingų atsakymų tiek biologams, tiek politikams, formuojantiems klimato kaitos ir jūrų apsaugos strategijas.