Ledynai, tūkstančius metų tyliai formavę kraštovaizdžius, maitinę upes ir saugoję vandens atsargas, šiandien tirpsta greičiau nei bet kada anksčiau. Tai nebėra tolima ar abstrakti klimato ateities vizija. Naujausi moksliniai skaičiavimai rodo, kad jau artimiausiais dešimtmečiais Žemėje kasmet gali išnykti rekordinis ledynų skaičius – ir kai kuriuose regionuose šis procesas taps negrįžtamas.
Alpės – Europos ledo pabaigos pradžia
Vienas ryškiausių pavojaus signalų sklinda iš Alpių. Tyrėjai skaičiuoja, kad būtent šiame regione ledynų nykimas pasieks didžiausią intensyvumą tarp 2033 ir 2041 metų. Jei pasaulinė temperatūra ir toliau kils dabartiniu tempu, Vidurio Europa iki šio amžiaus pabaigos gali likti beveik be ledynų.
Prognozės niūrios. Jei vidutinė pasaulio temperatūra pakils 2,7 laipsnio, Alpėse išliks vos apie 110 ledynų – tai tik trys procentai dabartinio skaičiaus. Esant keturių laipsnių atšilimui, gyvybės ženklus rodys tik keliolika. Net tokie simboliniai ledynai kaip Ronos gali susitraukti iki atskirų ledo gabalų, o didžiausias Alpių ledynas Alečas, mokslininkų teigimu, gali tiesiog subyrėti į kelias atskiras dalis.
Tai nėra teoriniai modeliai. ETH Ciuricho tyrėjai jau nustatė, kad vien Šveicarijoje nuo 1973 iki 2016 metų visiškai išnyko daugiau nei tūkstantis ledynų – ir šis procesas nė neketina lėtėti.
Pirmą kartą – konkretūs metai kiekvienam ledynui
Tarptautinė Šveicarijos ir Belgijos mokslininkų komanda žengė dar vieną svarbų žingsnį: pirmą kartą istorijoje jie ne tik įvertino ledo masės ar ploto mažėjimą, bet ir apskaičiavo, kiek konkrečių ledynų pasaulyje išnyksta kiekvienais metais bei kada kiekvienas jų gali visiškai dingti.
Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus Landerio van Trichto, tai leidžia klimato kaitą pamatyti ne kaip abstraktų procesą, o kaip realią laiko juostą, kurioje kiekvienas ledynas turi savo „pabaigos datą“. Rezultatai parodė, kad didžiausią riziką patiria regionai, kuriuose gausu mažų, žemai esančių arba arčiau pusiaujo išsidėsčiusių ledynų.
Tarp pažeidžiamiausių – Alpės, Kaukazas, Uoliniai kalnai, Andai, taip pat kalnuotos Afrikos vietovės. Kai kuriuose Vidurio Europos, Vakarų Kanados, JAV, Centrinės Azijos regionuose bei pusiaujo Anduose ir Afrikoje iki 2040 metų gali išnykti daugiau nei pusė visų ledynų.
Temperatūra nulems, ką dar galima išsaugoti
Ledo likimas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek dar įkais planeta. Mokslininkai išnagrinėjo kelis scenarijus. Jei pasauliui pavyktų sustoti ties Paryžiaus susitarime numatytu 1,5 laipsnio atšilimu, Alpėse išliktų apie 12 procentų ledynų – maždaug 430 iš šiandieninių trijų tūkstančių. Esant dviejų laipsnių ribai, liktų vos aštuoni procentai. Keturių laipsnių scenarijus reikštų beveik visišką išnykimą.
Panaši tendencija matoma ir kituose žemynuose. Uoliniuose kalnuose palankiausiu atveju išliktų ketvirtadalis ledynų, tačiau stipraus atšilimo atveju jų netektų beveik visi. Anduose ir Centrinėje Azijoje nuostoliai gali siekti iki 96 procentų.
Globaliu mastu skaičiai dar įspūdingesni: esant 1,5 laipsnio atšilimui, pasaulyje dar būtų apie 100 tūkstančių ledynų, o esant keturiems laipsniams – vos 18 tūkstančių.
„Didžiausias ledynų išnykimas“ – naujas istorinis lūžis
Tyrėjai pasiūlė naują sąvoką – didžiausias ledynų išnykimas. Tai momentas, kai per vienerius metus nuo Žemės paviršiaus dingsta daugiausia ledynų.
Pagal švelnesnį, 1,5 laipsnio scenarijų, toks pikas būtų pasiektas apie 2041 metus, kai per metus išnyktų apie du tūkstančius ledynų. Keturių laipsnių atšilimo atveju šis momentas nusikeltų į 2055-uosius, tačiau tada kasmet išnyktų jau apie keturis tūkstančius ledynų.
Paradoksas tas, kad stipresnio atšilimo atveju pikas ateina vėliau – pirmiausia greitai dingsta maži ledynai, o didesniems prireikia daugiau laiko, kol jie visiškai ištirpsta.
Kodėl tai palies kiekvieną iš mūsų
Ledynų nykimas nėra tik mokslinė statistika ar jūros lygio klausimas. Maži ledynai beveik neveikia pasaulinių vandenynų, tačiau jų praradimas smarkiai keičia vietos gyvenimą. Ištisi kalnų slėniai praranda turistinį patrauklumą, keičiasi vandens tiekimas, didėja potvynių ir nuošliaužų pavojus, nyksta su ledynais susijęs kultūros ir istorijos paveldas.
Dėl to mokslininkai palaiko iniciatyvas, kurios fiksuoja jau prarastus ledynus – tarsi tylų atminimo sąrašą. Kiekvienas išnykęs ledynas, pasak tyrėjų, yra ne tik ledo masė, bet ir vieta, istorija bei žmonių bendruomenė, kuri jaučia jo netektį.
Įspėjimas, o ne nuosprendis
Šis tyrimas nėra galutinis verdiktas. Tai aiškus signalas, rodantis, kiek daug dar galima išsaugoti – arba prarasti. Kiekviena papildoma dešimtoji laipsnio dalis turi reikšmę, o sprendimai, priimami dabar, nulems, ar ateities kartos ledynus pažins gyvai, ar tik iš archyvinių nuotraukų.
Ledas tirpsta sparčiai, tačiau pasirinkimų langas dar nėra visiškai užsidaręs.
