Monetų kraštai rantuoti ne dėl grožio: prieš kelis šimtus metų sukčiai nuo jų nugremždavo sidabrą ir taip praturtėdavo

Smulkūs grioveliai monetos krašte turi praktinę paskirtį. Prieš kelis šimtmečius, kai apyvartoje buvo aukso ir sidabro monetos, sukčiai nuo jų pakraščių pašalindavo dalį tauriojo metalo, o pačias monetas vėl išleisdavo į apyvartą. Rantuotas kraštas ir iškalti užrašai padėjo tokius pažeidimus pastebėti – nugremžus metalo, žymėjimas būdavo sugadinamas.

Kasdien atsiskaitydami monetomis dažniausiai žiūrime į jų vertę, spalvą ar dydį. Šoninis kraštas dėmesio sulaukia rečiau, nors ir jis yra apgalvota monetos dalis. Vienų monetų kraštai lygūs, kitų – išvagoti grioveliais, dar kitų paviršiuje galima perskaityti užrašą. Šie skirtumai pasakoja ir apie seną kovą su sukčiavimu, ir apie šiuolaikinį poreikį pinigus lengvai atpažinti.

Kaip sukčiai uždirbdavo iš svetimų monetų?

Kai monetose buvo vertingo metalo, dalį jo buvo galima pasisavinti nepagaminus naujo pinigo. Nuo krašto pašalinamas nedidelis aukso ar sidabro kiekis, o palengvėjusi moneta perduodama kitam žmogui atsiskaitant. Surinktos metalo nuopjovos likdavo sukčiui. Angliškai toks monetų apkarpymas vadinamas „clipping“. Monetos atvaizdas ir nominalas galėjo likti atpažįstami, nors dalies metalo jau trūko. Todėl ši praktika tapo rimta problema kalykloms ir pinigų naudotojams. Karališkosios monetų kalyklos istoriją aptariančioje LBMA publikacijoje krašto žymėjimas išskiriamas kaip viena priemonių, padėjusių kovoti su tokiu sukčiavimu.

Kodėl tai kenkė visai pinigų apyvartai?

Apkarpyta moneta palikdavo nuostolį kitam jos turėtojui: rankose būdavo mažiau sidabro, nei turėjo būti atitinkamame pinige. Problemai plintant, darėsi sunkiau pasitikėti apyvartoje esančių monetų būkle. Tai buvo gerokai daugiau nei pavienis nesąžiningo pirkėjo triukas. Anglijos 1696 metų monetų įstatyme tiesiogiai kalbama apie žalą, kurią karalystei sukėlė monetų klastojimas, apkarpymas ir kitoks neteisėtas jų sumažinimas. Dokumente numatytas senųjų, rankiniu būdu kaldintų sidabrinių monetų perkaldinimas mašinomis, kad naujieji pinigai būtų atsparesni tokiam pažeidimui.

Euro monetos

Rantuotas kraštas išduodavo, kad moneta paliesta

Sprendimo esmė buvo matomas, vientisas krašto žymėjimas. Jeigu monetos šone yra taisyklingi grioveliai, nuo jo pašalinus metalo jie suplonėja, išnyksta arba tampa nelygūs. Panašiai veikia krašte iškaltos raidės: pažeidus paviršių, sugadinama ir užrašo dalis. Taip sukčiui tampa sunkiau nuslėpti, kad moneta sumažinta. Kartu sudėtingesnis krašto apdirbimas apsunkino ir klastočių gamybą. Monetai reikėjo suteikti ne tik atpažįstamą priekinę bei galinę pusę, bet ir tinkamai atkartoti jos šoną. Rantavimas ir krašto užrašai tapo svarbiomis mechanizuotos monetų gamybos apsaugos priemonėmis.

Pokytį paspartino monetų kalimo mašinos

Taisyklingą, vienodą monetos kraštą lengviau suformuoti naudojant mechanizuotą įrangą. Karališkosios monetų kalyklos muziejus nurodo, kad valdant Karoliui II naujoji įranga leido gaminti storesnes, vienodesnes monetas ir įdiegti svarbius apsaugos elementus – rantavimą bei krašto užrašus. Aukso monetų gamyba naująja įranga pradėta 1662 metais, vėliau ji išplėsta ir sidabro monetoms. Rankinis kalimas dar kurį laiką vyko greta mechanizuotos gamybos. Tai buvo laipsniškas perėjimas prie pinigų, kurių formą ir apsauginius elementus buvo galima atkartoti tiksliau, o pažeidimus – lengviau pastebėti.

Šiandien skirtingi kraštai padeda atpažinti monetų vertę

Monetų kraštai išliko svarbūs ir pasikeitus pinigų gamybai. Europos Centrinis Bankas nurodo, kad skirtingas eurų monetų dydis, forma, svoris ir kraštų apdirbimas padeda jas atskirti, ypač akliems ir silpnaregiams žmonėms. Todėl monetą galima atpažinti ne vien perskaičius skaičių. Pirštais jaučiamas paviršius suteikia papildomos informacijos: vienas kraštas lygus, kitas turi griovelį, trečiame rantuotos vietos kaitaliojasi su lygiomis. Šiuos skirtumus lengva pastebėti palyginus kelias savo piniginėje esančias monetas.

Šie kraštų skirtumai numatyti eurų monetų techninėse charakteristikose.

Ranteliai ir pakeltas apvadas atlieka skirtingus darbus

Apžiūrint monetą verta atskirti jos šoninį kraštą nuo pakelto apvado, juosiančio priekinės ir galinės pusės piešinį. JAV monetų kalykla šias dalis aprašo atskirai. Šoninis kraštas gali būti lygus, rantuotas, su raidėmis ar dekoruotas. Pakeltas apvadas padeda saugoti monetos atvaizdą nuo dėvėjimosi. Todėl net ir lygiakraštė moneta gali turėti aiškiai juntamą apvadą abiejose pusėse. Kitą kartą paėmus monetą į rankas, pakanka ją pasukti: nedideliame metaliniame diske matyti kelios skirtingos konstrukcinės detalės, kurių dalis atsirado siekiant apsaugoti pinigus nuo nusidėvėjimo, o dalis – nuo žmonių, mėginusių pasisavinti jų vertę.