Ar žmogaus protas pradeda veikti tik tada, kai pradedame mokytis, matyti ir girdėti pasaulį? O gal mūsų smegenys jau nuo pirmos akimirkos turi vidinį veikimo planą? Naujausi tyrimai rodo stulbinantį dalyką – žmogus į pasaulį ateina ne su „tuščiu lapu“, o su iš anksto sukonfigūruota sistema, labai primenančia kompiuterio operacinę sistemą.
Ne tuščias lapas, o paruošta sistema
Dešimtmečius mokslininkai ginčijosi, ar smegenys vystosi tik per patirtį, ar tam tikros jų funkcijos yra įgimtos. Kalifornijos universiteto Santa Kruze atliktas tyrimas pateikia aiškų atsakymą: smegenys jau nuo pat pradžių turi integruotas instrukcijas, kurios nulemia, kaip mes suvokiame realybę.
Tai reiškia, kad pasaulio „skaitymo“ pagrindai yra įrašyti dar prieš mums ką nors pamačius, išgirdus ar palietus.
Kas vyksta dar iki pirmųjų pojūčių?
Tyrimo pagrindu tapo vadinamieji smegenų organoidai – miniatiūriniai smegenų audinių modeliai, išauginti iš žmogaus kamieninių ląstelių. Jie leidžia stebėti ankstyviausias smegenų vystymosi stadijas, kai jokie jutiminiai dirgikliai dar neegzistuoja.
Būtent laboratorijoje, visiškai izoliuotoje nuo išorinio pasaulio, mokslininkai pastebėjo tai, ko nesitikėjo: neuronai pradėjo veikti organizuotai. Jie jungėsi į grandines, generavo signalus ir elgėsi taip, lyg jau „žinotų“, ką turi daryti.
Tyrimo bendraautoris dr. Tal Sharf šį procesą lygina su operacinės sistemos paleidimu. Anot jo, smegenys veikia tarsi kompiuteris, kuriame dar prieš naudojimą jau įdiegta bazinė programinė įranga.
Smegenų „numatytasis režimas“ gimsta savaime
Dar įdomiau tai, kad organoiduose užfiksuoti nervinių impulsų modeliai primena vadinamąjį smegenų numatytąjį režimą – bazinį aktyvumo foną, kuris vėliau papildomas reakcijomis į kvapus, garsus ar vaizdus.
Kitaip tariant, net neturėdamos jokios patirties, smegenų ląstelės savaime kuria sudėtingus laiko ir aktyvumo modelius. Tai leidžia manyti, kad žmogaus smegenyse egzistuoja iš anksto užprogramuotas veikimo planas, kuris tik vėliau „užpildomas“ patirtimi.
Pasaulio žemėlapis – jau genuose
Pasak dr. Sharf, šios savarankiškai besiorganizuojančios sistemos gali būti pagrindas tam, kaip vėliau suvokiame pasaulio struktūrą. Evoliucija, regis, aprūpino mus genetiniu „žemėlapiu“, kuris leidžia smegenims greitai prisitaikyti prie aplinkos.
Tai paaiškina, kodėl žmonės taip greitai atpažįsta veidus, erdvę ar grėsmes – smegenys tam jau yra pasiruošusios dar prieš pirmą sąmoningą patirtį.
Kodėl šis atradimas svarbus ne tik mokslui?
Šie rezultatai svarbūs ne vien filosofiniams klausimams apie sąmonę. Ankstyvojo smegenų aktyvumo supratimas gali padėti geriau diagnozuoti vystymosi sutrikimus, įvertinti toksinių medžiagų poveikį ir kurti tikslesnes gydymo strategijas.
Stebėdami, kaip smegenys „įsijungia“ dar prieš patirtį, mokslininkai tikisi ateityje anksčiau pastebėti nukrypimus nuo normos ir laiku įsikišti.
Ką tai reiškia mums visiems?
Šis tyrimas keičia požiūrį į žmogaus prigimtį. Mes nesame vien aplinkos „produktas“. Mūsų smegenys ateina į pasaulį jau turėdamos vidinę struktūrą, kuri nulemia, kaip mokysimės, mąstysime ir kursime ryšį su realybe.
Kaip kompiuteris be operacinės sistemos negali veikti, taip ir žmogaus smegenys neprasideda nuo nulio. Jos jau veikia – dar gerokai anksčiau, nei mes patys tai suvokiame.
Šaltinis: https://geekweek.interia.pl/nauka/news-nasze-mozgi-jak-komputery-dostajemy-wstepnie-skonfigurowane,nId,22459957
