Galingas 2025 m. žemės drebėjimas prie Rusijos Kamčiatkos pusiasalio krantų sukėlė cunamį, kurį pirmiausia pamatė ne pakrantės stebėtojai, o kosminiai palydovai.
NASA paviršinių vandenų ir vandenynų topografijos (SWOT) misija užfiksavo net 120 kilometrų pločio bangą – vieną įspūdingiausių kada nors matytų iš kosmoso.
Nors didžiulių bangų pakrantėse neužfiksuota, Ramiojo vandenyno paviršius tiesiogine to žodžio prasme „pakyla ir nusileidžia“ — ir būtent tai leido mokslininkams geriau suprasti, kas iš tikrųjų vyko jūros dugne.
8,8 balo smūgis ir 400 km plyšimo zona
Žemės drebėjimo galia siekė 8,8 balo. Smūgiai sutrikdė milžinišką Ramiojo vandenyno plotą ir sukėlė cunamio bangas, kurios plito dideliu atstumu. Naudodami SWOT ir giluminių cunamių plūdurų (NOAA DART sistemos) duomenis, tyrėjai sudarė žemėlapį, kaip plyšo tektoninės plokštės. Paaiškėjo, kad plyšimas driekėsi maždaug 402 kilometrus, o kai kurios jūros dugno dalys pakilo net iki 4 metrų.
Rezultatai paskelbti mokslo žurnale Seismic Record.
Kaip palydovai „matė“ cunamį
DART sistema matuoja slėgio pokyčius jūros dugne ir siunčia informaciją į paviršinius plūdurus bei palydovus. SWOT palydovas šiuos duomenis papildė detaliu vandenyno paviršiaus aukščio vaizdu. Tyrėjams pavyko tiksliai užfiksuoti cunamio formą, judėjimą ir greitį — beveik realiuoju laiku. Tai unikalus atvejis: dar niekada šios misijos palydovas nebuvo fiksavęs tokio stipraus žemės drebėjimo padarinių.
Ryšys su 1952 m. katastrofa
Analizuodami duomenis, mokslininkai pastebėjo ir istorinių paralelių.
Palyginus cunamio signalus su informacija apie 1952 m. tą patį regioną sukrėtusį maždaug 9 balų žemės drebėjimą, paaiškėjo, kad senoji nelaimė neišlaisvino visos įtampos lūžio zonoje.
Tai galėjo tapti viena priežasčių, kodėl įvyko naujas galingas drebėjimas 2025-aisiais.
Ką šis atradimas keičia
Ši analizė suabejojo dažnai kartojama teorija, kad tokio masto drebėjimai konkrečiuose regionuose vyksta kartą per kelis šimtus metų.
Palydovų ir jutiklių derinys rodo: įtampos kaupimosi procesai gali būti sudėtingesni ir nenuspėjami. Tai svarbi žinia cunamių perspėjimo sistemoms — kuo tiksliau suprantamas jūros dugno judėjimas, tuo greičiau galima įvertinti riziką pakrantėms.
Žvilgsnis į vandenyną, kuris gelbsti gyvybes
SWOT misija buvo paleista 2022 m., o šis įvykis tapo vienu reikšmingiausių jos rezultatų. Palydovai ne tik „fotografuoja“ bangas — jie padeda kurti modelius, galinčius išgelbėti gyvybes ateityje.
Cunamiai ne visada pasireiškia drastiškomis bangomis pakrantėse. Kartais tik kosmosas leidžia pamatyti jų tikrąjį mastą — ir tai šįkart padėjo mokslui žengti dar vieną žingsnį į priekį.
Šaltinis: https://pubs.geoscienceworld.org/ssa/tsr/article/5/4/341/718867/SWOT-Satellite-Altimetry-Observations-and-Source
