NASA, pasitelkusi Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) esančią įrangą, užfiksavo neįprastą reiškinį viršutiniuose Žemės atmosferos sluoksniuose. Mokslininkus nustebino vaizdai, nematomi nuo Žemės paviršiaus, tačiau aiškiai fiksuojami iš orbitos. Paaiškėjo, kad tai – dar 2024-ųjų rugsėjį Floridą nusiaubusio galingo uragano „Helen“ paliktas „pėdsakas“ kosmose.
Apie šį atradimą praneša naujienų portalas „Wion“, remdamasis NASA duomenimis. Nors uraganai įprastai siejami su niokojimu ant žemės, šis atvejis įrodė, kad jų jėga gali veikti ir tolimus atmosferos sluoksnius.
Nematomi nuo Žemės, bet ryškūs iš kosmoso
Reiškinį užfiksavo ant TKS korpuso sumontuotas eksperimentinis prietaisas AWE (Atmospheric Waves Experiment). Šis instrumentas, įrengtas dar 2023 m., skirtas stebėti vadinamąjį „atmosferos švytėjimą“ (angl. airglow) – blausią šviesą, kurią skleidžia dujos mezosferoje.
Būtent mezosferoje – trečiajame Žemės atmosferos sluoksnyje, esančiame maždaug 87–88 kilometrų aukštyje – ir buvo pastebėti keisti signalai.
Tuo metu, kai uraganas „Helen“ siaubė JAV pietryčių pakrantę, AWE instrumentai, žvelgdami iš 400 kilometrų aukščio (kur skrieja TKS), užfiksavo koncentrinius ratilus, primenančius bangas vandenyje.
Uraganas „supurtė“ dangų
NASA specialistų teigimu, šios atmosferos bangos susiformavo dėl milžiniškos uragano energijos. Audra buvo tokia galinga, kad tiesiogine prasme „sukrėtė“ orą, o šie virpesiai pakilo į didžiulį aukštį.
„NASA paaiškino, kad tai įvyko dėl stipraus uragano, kuris drebino orą net tokiame dideliame aukštyje. Šis reiškinys išplito į vakarus, o tai reiškia, kad poveikis neapsiribojo vien audros epicentro zona“, – rašoma pranešime.
Tai retas atvejis, kai mokslininkams pavyksta taip aiškiai pamatyti ryšį tarp ekstremalių orų reiškinių Žemės paviršiuje ir pokyčių kosmoso prieigose.
Kodėl tai svarbu mums?
Nors gali atrodyti, kad bangos 88 kilometrų aukštyje neturi didelės reikšmės, ekspertai pabrėžia priešingai. Šie duomenys yra kritiškai svarbūs saugant kosmoso infrastruktūrą.
Tokios atmosferos bangos keičia retų dujų tankį aukštutiniuose sluoksniuose. Net ir nedideli tankio pokyčiai gali turėti įtakos žemoje orbitoje skriejantiems palydovams – padidinti pasipriešinimą, keisti jų trajektorijas ar net sutrikdyti GPS bei ryšio signalus.
AWE instrumento duomenys padeda mokslininkams geriau suprasti „kosmoso orus“ ir prognozuoti, kaip žemutiniai kataklizmai gali paveikti technologijas, nuo kurių priklauso šiuolaikinis pasaulis.
Šaltinis: https://nra.lv/pasaule/511675-nasa-atklaj-divainu-paradibu-virs-zemes.htm
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
