Amerikiečių tyrėjų komanda sukūrė statybinę medžiagą, kuri ne tik išskiria žymiai mažiau CO₂, bet ir aktyviai sugerian jį iš atmosferos. Jei ši technologija bus pritaikyta masiškai, ateities namai gali tapti klimatui palankūs dar net nepradėjus juose gyventi.
Ne žaliasis betonas, o visiškai naujas mąstymo būdas
JAV Vusterio politechnikos instituto (WPI) mokslininkai pristatė medžiagą, pavadintą ESM – fermentine konstrukcine medžiaga.
Tai nėra dar viena betono alternatyva su mažesniu cemento kiekiu. ESM principas – kitoks. Medžiaga pašalina CO₂ gamybos metu ir sukietėja vos per kelias valandas, o ne savaites.
Vietoje tradicinio kalkių deginimo aukštoje temperatūroje tyrėjai pasitelkė bioprocesą: fermentai paverčia anglies dioksidą smulkiomis mineralinėmis dalelėmis. Tos dalelės jungiasi ir kietėja kambario temperatūroje, beveik nenaudojant papildomos energijos.
Betonas – didžiausias klimato kaltininkas
Betonas yra plačiausiai naudojama statybinė medžiaga pasaulyje, tačiau jo žala klimatui milžiniška.
Betono gamyba sudaro beveik 8 % viso pasaulinio CO₂ išmetimo.
Projekto vadovė profesorė Nima Rahbar neslepia:
„Turime permąstyti visą medžiagą. Mūsų metodas ne tik sumažina išmetimą – jis sulaiko CO₂.“
Skaičiai iš tiesų stulbinantys:
- 1 kubinis metras įprasto betono išskiria ~330 kg CO₂;
- 1 kubinis metras ESM sugeria daugiau nei 6 kg CO₂.
Tai jau ne patobulinimas – tai sisteminė transformacija.
Kietėja žaibiškai ir gali būti naudojama vėl
ESM turi kelis išskirtinius privalumus:
- kietėja per kelias valandas;
- gali būti gaminama įvairaus stiprumo, priklausomai nuo paskirties;
- tvirta, kalinė, lengvai remontuojama;
- gali būti perdirbama į naujas formas.
Tai gali radikaliai sumažinti statybų atliekų kiekį ir medžiagų sąnaudas. Užuot daužę senus elementus, statybininkai juos galėtų… perkurti.
Kur ši technologija gali būti panaudota?
Tyrėjų nuomone, ESM potencialas labai platus:
- greita statyba nelaimių zonose, kur reikalingos lengvos, tvirtos ir greitai kietėjančios konstrukcijos;
- pigesni namai, kai svarbus mažas energijos sunaudojimas ir griežtas biudžetas;
- žalia infrastruktūra, pavyzdžiui, tiltai ar atramos, neutralizuojančios CO₂, o ne jį didinančios.
Technologija dar eksperimentinė, tačiau rezultatai, paskelbti žurnale „Matter“, rodo pasukimą link ateities, kurioje statiniai taps ne taršos šaltiniais, o klimato valytojais.
Statiniai, kurie išvalo praeities klaidas
Profesorius Rahbar pabrėžia:
„Jei bent dalis statybos sektoriaus pereitų prie tokių medžiagų kaip ESM, poveikis būtų milžiniškas.“
Ir nors iki masinio naudojimo dar laukia ilgas kelias – standartai, sertifikavimas ir gamybos mastelio didinimas – idėja jau šiandien kelia žavesį.
Jei prognozės išsipildys, ateities pastatai galės tiesiogine prasme padėti išvalyti atmosferą nuo to, ką per dešimtmečius į ją išmetėme.
Tokia vizija leidžia bent šiek tiek optimistiškiau pažvelgti į klimato ateitį.
Šaltinis: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S2590238525006071?dgcid=author
