Elektriniai paspirtukai, vienaračiai ir kitos asmeninės transporto priemonės per kelerius metus tapo neatsiejama Europos miestų dalimi. Jie pakeitė trumpų kelionių įpročius, sumažino automobilių naudojimą dalyje maršrutų, bet kartu atnešė ir naujų problemų: avarijas, ginčus dėl greičio ribų, skirtingus reikalavimus tarp valstybių. Dabar Europos Sąjungoje bręsta sprendimas, kuris gali iš esmės pakeisti šios rinkos žaidimo taisykles.
ES lygmeniu šiuo metu nėra vieningos homologacijos sistemos, skirtos elektriniams paspirtukams ir vadinamosioms asmeninėms transporto priemonėms. Tai reiškia, kad kiekviena valstybė narė kuria savo reglamentavimą – nuo maksimalaus greičio iki techninių reikalavimų ir naudojimo sąlygų viešajame eisme. Rezultatas – teisinis margumynas, kuris kelia neaiškumų tiek vartotojams, tiek verslui.
Kodėl prireikė bendrų ES taisyklių
Diskusijos dėl vieningo reguliavimo įgavo pagreitį po Nyderlandų pasiūlymo, pateikto ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) tarybos posėdyje. Iniciatyvą palaikė 15 valstybių, tarp jų – Lietuva, Lenkija, Vokietija, Belgija, Suomija, Airija, Latvija ir kitos šalys. Toks palaikymas rodo, kad idėja turi realių šansų virsti konkrečiais teisės aktais.
Pagrindinis argumentas – nenuoseklus reguliavimas. Šiandien elektrinis paspirtukas gali visiškai teisėtai atitikti vienos šalies reikalavimus, tačiau kitoje valstybėje tas pats modelis jau laikomas neatitinkančiu normų. Vartotojas, kirtęs sieną, teoriškai gali pažeisti taisykles net ir važiuodamas atsakingai.
Gamintojams ir importuotojams tai reiškia papildomas išlaidas: skirtingos sertifikavimo procedūros, techninių parametrų korekcijos, skirtingos rinkos strategijos. Bendroji rinka, kuri turėtų veikti be kliūčių, šiuo atveju susiduria su fragmentacija.
Kas yra ES homologacija ir kaip ji veiktų
Homologacija – tai oficialus transporto priemonės tipo patvirtinimas, patvirtinantis, kad konkretus modelis atitinka nustatytus saugumo ir techninius reikalavimus. Automobilių pramonėje tai seniai įprasta praktika: be tipo patvirtinimo transporto priemonė negali būti legaliai parduodama.
Jeigu panaši sistema būtų pritaikyta elektriniams paspirtukams ir kitoms mikromobilumo priemonėms, kiekvienas modelis turėtų pereiti standartizuotas technines patikras. Gavus sertifikatą vienoje ES šalyje, jis galiotų visoje Sąjungoje.
Tai reikštų, kad:
- vienoje valstybėje homologuotas paspirtukas galėtų būti legaliai parduodamas visoje ES,
- techniniai reikalavimai būtų suvienodinti,
- naudotojams sumažėtų rizika netyčia pažeisti skirtingas nacionalines taisykles.
Ką tai reikštų Lietuvai
Lietuvoje elektrinių paspirtukų naudojimas jau dabar reglamentuojamas Kelių eismo taisyklėmis: nustatyti greičio ribojimai, amžiaus cenzas, reikalavimai dėl važiavimo vietos, šalmų rekomendacijos nepilnamečiams. Tačiau ES homologacija paliestų kitą grandį – pačių transporto priemonių techninį „legalumą“.
Jeigu būtų įvesti bendri europiniai standartai, Lietuvos rinka taptų labiau suderinta su kitomis ES šalimis. Importuotojams nebereikėtų atskirai tikrinti modelių atitikties skirtingose jurisdikcijose, o vartotojai galėtų jaustis užtikrinčiau naudodami tą pačią transporto priemonę keliaudami po Europą.
Kita vertus, viskas priklausytų nuo konkrečių reikalavimų griežtumo. Jei standartai būtų itin aukšti, dalis pigesnių ar senesnių modelių galėtų nebeatitikti normų.
Pramonės džiaugsmas su atsargumo gaidele
Lengvojo elektromobilumo sektoriaus atstovai iš esmės palaiko vieningų taisyklių idėją, tačiau pabrėžia, kad mikromobilumo priemonės neturėtų būti reguliuojamos taip pat, kaip automobiliai.
Argumentas paprastas: rizikos mastas skiriasi. Elektrinis paspirtukas, sveriantis keliasdešimt kilogramų ir važiuojantis ribotu greičiu, nėra tas pats, kas automobilis, galintis pasiekti kelis šimtus kilometrų per valandą.
Pramonės organizacijos įspėja, kad pernelyg sudėtinga ir brangi homologacijos procedūra gali:
- padidinti galutinę produktų kainą,
- išstumti mažesnius gamintojus,
- sumažinti inovacijų tempą,
- apsunkinti naujų modelių patekimą į rinką.
Taip pat keliama baimė, kad privatūs paspirtukai gali būti prilyginti dalijimosi platformų transporto priemonėms, kurioms dažnai taikomi griežtesni reikalavimai dėl intensyvaus naudojimo.
Ar laukia „varžtų priveržimas“ naudotojams
Kol kas kalbama pirmiausia apie techninę ir sertifikavimo pusę, o ne apie tiesioginius ribojimus vairuotojams. Vis dėlto ekspertai neatmeta scenarijaus, kad vieningas reguliavimas ilgainiui gali paveikti ir kasdienį naudojimą.
Jeigu ES nuspręstų nustatyti bendrus greičio limitus, galios ribas ar saugos įrangos standartus, tai galėtų reikšti pokyčius ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, būtų aiškiau apibrėžta, kas laikoma paspirtuku, o kas – jau kita transporto kategorija.
Mikromobilumo kryžkelė
Elektriniai paspirtukai ilgą laiką augo beveik be vieningos europinės kontrolės. Rinka vystėsi greitai, technologijos keitėsi, miestai prisitaikė skirtingais tempais. Dabar ES siekia įvesti daugiau struktūros ir prognozuojamumo. Vieningo tipo patvirtinimo įvedimas gali tapti lūžio tašku: mažiau teisinio chaoso, daugiau aiškumo, bet kartu – ir naujų diskusijų dėl kainų, prieinamumo bei reguliavimo griežtumo.
Akivaizdu viena: mikromobilumas Europoje iš nišinės tendencijos virto pilnaverte transporto ekosistemos dalimi. O kai sektorius tampa pakankamai didelis, neišvengiamai ateina ir griežtesnės taisyklės.
Šaltinis: https://motoryzacja.interia.pl/wiadomosci/news-beda-nowe-unijne-przepisy-dla-hulajnog-elektrycznych-co-sie,nId,22602596
