2025 metų lapkričio 12 dieną įsigalios naujas ES reglamentas, kuriuo bus nustatytos naujos tinklo plėtros taisyklės. Štai kaip tai paveiks jūsų interneto ryšį Lietuvoje.
Nors Lietuva jau turi gana pažangią interneto infrastruktūrą, vis dar yra vietovių, kur tradicinis DSL ryšys dominuoja arba greitis nepakankamas. Europos Sąjunga siekia tai pakeisti nauju reglamentu, kuris įsigalios 2025 metų lapkričio 12 dieną ir padės paspartinti modernių tinklų plėtrą visoje šalyje.
Kas yra Gigabito infrastruktūros reglamentas
Vadinamasis Gigabito infrastruktūros reglamentas oficialiai vadinamas Reglamentu (ES) 2024/1309 dėl priemonių gigabito tinklų diegimo sąnaudoms mažinti. Juo siekiama sukurti vieningą ES sistemą, skirtą greitesniam ir ekonomiškesniam didelės spartos ryšio tinklų, tokių kaip šviesolaidis, diegimui.
Šis reglamentas yra ES atsakas į poreikį modernizuoti telekomunikacijų infrastruktūrą visoje Europoje. Kadangi vis daugiau gyvenimo ir darbo sričių pereina į skaitmeninę erdvę, greitas ir patikimas interneto ryšys tampa ne prabanga, o būtinybe. Naujas reglamentas siekia užtikrinti, kad kiekvienas ES pilietis, įskaitant ir Lietuvos gyventojus, turėtų prieigą prie kokybiško interneto.
Pagrindiniai reglamento tikslai
Reglamentu siekiama spręsti dažniausiai pasitaikančias problemas, su kuriomis susiduriama plečiant tinklus ES šalyse, įskaitant Lietuvą. Daugiausia dėmesio skiriama tinklo infrastruktūros dalijimuisi, taip pat leidimų ir statybos procedūrų skaitmeninimui.
Be to, valstybės narės, įskaitant Lietuvą, turės įsteigti centrinius skaitmeninės informacijos ir kontaktinius punktus, taip pat ginčų sprendimo sistemas dėl prieigos prie infrastruktūros. Tai padės supaprastinti biurokratinius procesus ir pagreitinti tinklų plėtrą.
Vienas iš pagrindinių tikslų yra skatinti efektyvesnį esamų infrastruktūrų naudojimą. Daugelyje Lietuvos vietovių jau yra tuščių vamzdžių ar kabelių kanalų, kuriuos galima panaudoti naujiems šviesolaidiniams kabeliams tiesti be didelių kasinėjimo darbų. Reglamentas skatina operatorius dalytis tokia infrastruktūra, o tai ypač svarbu mažesnėse gyvenvietėse ir kaimo vietovėse.
Ką reglamentas reiškia Lietuvos vartotojams
Lietuvos vartotojams naujos taisyklės reiškia keletą svarbių dalykų.
Greitesnė plėtra atokesnėse vietovėse. Kadangi statybos darbai turi būti koordinuojami efektyviau ir galima bendrai naudoti esamus tuščius vamzdžius ar infrastruktūrą, šviesolaidinio ryšio plėtra gali būti atliekama greičiau. Tai reiškia, kad net ir kaimo vietovėse ar mažesniuose miesteliuose gyvenantys žmonės greičiau galės mėgautis greitu internetu. Lietuvoje vis dar yra regionų, kur šviesolaidinis internetas neprieinamas – naujas reglamentas turėtų padėti tai pakeisti.
Patobulinta prieiga prie šviesolaidinio ryšio. Naujuose pastatuose arba atliekant didelio masto renovaciją ateityje labai dažnai bus galima naudotis labai didelės spartos ryšiu. Tai reiškia, kad statydami naują namą ar renovuodami daugiabučio namą, automatiškai gausite modernią interneto infrastruktūrą. Lietuvoje vykstant aktyviai daugiabučių renovacijai, tai ypač aktualu.
Didesnė konkurencija ir pasirinkimas. Įpareigojimas sudaryti sąžiningas sąlygas prieigai prie infrastruktūros palengvina paslaugų teikėjams naujų jungčių siūlymą, o tai reiškia potencialiai geresnes sąlygas lietuviams vartotojams. Daugiau konkurencijos paprastai reiškia geresnes kainas ir paslaugų kokybę. Nors Lietuvoje interneto rinka jau gana konkurencinga, naujos taisyklės turėtų dar labiau ją atverti.
Mažiau pasikartojančių darbų ir statybų koordinavimo. Jei priešais jūsų namus reikia atlikti statybos darbus, ateityje juos reikėtų geriau koordinuoti, kad būtų mažiau statybviečių ir todėl potencialiai mažiau trikdžių gyventojams. Visi reikalingi kabeliai bus tiesiami vienu metu, o ne atskirai kiekvienam operatoriui. Tai ypač svarbu Vilniaus, Kauno ar kitų didesnių miestų gyventojams, kur dažnai matome pasikartojančius kasinėjimo darbus.
Kaip tai veiks Lietuvoje
ES reglamentas suteikia tik bendrą sistemą. Konkrečias reglamentų įgyvendinimo detales nustato atskiros valstybės narės. Lietuvoje reglamento nuostatos bus įgyvendinamos per nacionalinę teisę – Elektroninių ryšių įstatymą ir susijusius teisės aktus.
Lietuvoje jau yra tam tikros nuostatos, skatinančios šviesolaidinio interneto plėtrą. Pavyzdžiui, renovuojant daugiabučius namus dažnai kartu įrengiama ir moderni interneto infrastruktūra. Tačiau naujas ES reglamentas turėtų dar labiau sustiprinti šias nuostatas.
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) bus atsakinga už reglamento įgyvendinimo priežiūrą. Ji turės užtikrinti, kad telekomunikacijų operatoriai laikytųsi naujų taisyklių ir kad vartotojų teisės būtų apsaugotos.
Tinklo infrastruktūros plėtros prioritetas. Kaip ir kitose ES šalyse, Lietuvoje šviesolaidinių ir mobiliųjų tinklų plėtra bus laikoma svarbiausiu viešuoju interesu. Tai reiškia, kad plėtros projektai gaus prioritetą leidimų išdavimo procesuose.
Tvirtinimo procesų pagreitinimas. Lietuvoje leidimų gavimo procedūros bus supaprastintos ir pagreitintos, kad šviesolaidinio interneto plėtra vyktų sparčiau. Tai ypač svarbu mažesnėms savivaldybėms, kur administraciniai procesai kartais užtrunka ilgiau.
Tinklo operatorių veiklos sąlygų gerinimas. Lietuvos telekomunikacijų operatoriai turės daugiau teisinio aiškumo ir planavimo tikrumo, kas skatins investicijas į tinklo plėtrą net ir mažiau pelningose vietovėse.
Lietuvos interneto rinkos kontekstas
Lietuva jau yra viena iš lyderių Europos Sąjungoje interneto greičio ir prieinamumo srityje. Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – šviesolaidinis internetas yra plačiai prieinamas. Tačiau kaimo vietovėse ir mažesniuose miesteliuose situacija ne visada tokia gera.
Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, apie 70 procentų Lietuvos namų ūkių turi greitą plačiajuostį internetą, tačiau kaimo vietovėse šis skaičius žymiai mažesnis. Naujas ES reglamentas turėtų padėti sumažinti šią skaitmeninę atskirtį.
Lietuvoje veikia keli pagrindiniai telekomunikacijų operatoriai – Telia, Bitė, Tele2, Cgates ir kiti. Naujos taisyklės turėtų skatinti juos aktyviau bendradarbiauti infrastruktūros dalijimosi srityje, o tai sumažins plėtros kaštus ir pagreitins procesą.
Ką turėtumėte žinoti kaip Lietuvos vartotojas
Jei planuojate statyti naują namą ar atlikti didelę renovaciją, turėtumėte įsitikinti, kad bus įrengta moderni interneto infrastruktūra. Naujos taisyklės tai padaro privalomą daugeliu atvejų, bet vis tiek verta tai aptarti su statybininkais ar architektais.
Jei gyvename kaimo vietovėje ar mažesniame miestelyje, kur dar nėra šviesolaidinio interneto, naujosios taisyklės reiškia, kad plėtra turėtų paspartėti. Verta sekti informaciją apie planuojamus tinklo plėtros darbus jūsų savivaldybėje. Informaciją galite rasti Ryšių reguliavimo tarnybos svetainėje arba pas savo vietos savivaldybę.
Taip pat verta palyginti skirtingus interneto paslaugų teikėjus – didesnė konkurencija dėl naujo reglamento gali reikšti geresnes kainas ir paslaugas. Lietuvoje interneto kainos jau yra gana konkurencingos, bet nesibijokite keisti teikėjo, jei rasite geresnį pasiūlymą.
Jei renovuojate daugiabučio namo, kreipkitės į savo namo valdą ar bendrijos pirmininką ir pasidomėkite, ar renovacijos plane numatyta moderni interneto infrastruktūra. Dabar yra puikus laikas tai įgyvendinti.
Išvada
Naujas ES Gigabito infrastruktūros reglamentas, įsigaliosiantis 2025 metų lapkričio 12 dieną, yra svarbus žingsnis modernizuojant Europos, įskaitant ir Lietuvos, telekomunikacijų infrastruktūrą. Lietuvos vartotojams tai reiškia greitesnę šviesolaidinio interneto plėtrą kaimo vietovėse, geresnę prieigą prie kokybiškų paslaugų ir didesnę konkurenciją rinkoje.
Nors Lietuva jau yra pažengusi interneto infrastruktūros srityje, vis dar yra ką tobulinti, ypač kalbant apie kaimo vietoves ir mažesnius miestelius. Naujas reglamentas turėtų padėti sumažinti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti, kad visi Lietuvos gyventojai turėtų prieigą prie greito, patikimo ir prieinamo interneto.
Tai svarbu ne tik asmeniniam naudojimui, bet ir Lietuvos ekonomikai, švietimui, nuotoliniam darbui ir visuomenės raidai. Geras internetas kaimo vietovėse gali padėti sustabdyti migraciją į didmiesčius ir skatinti regionų plėtrą.
