Tai turėjo būti visiškai įprasta kelionė, iš tų, kurios nekelia jokio nerimo net ir labiau patyrusiems vairuotojams. Vidutinio amžiaus pora ankstyvą rytą sėdo į savo 2015 metų Dacia Logan ir išvažiavo iš Budapešto Segedo link. Maršrutas gerai žinomas, kelias – tvarkingas, automobilis – reguliariai prižiūrėtas, su vos 117 000 kilometrų rida. Nieko, kas galėtų pranašauti artėjančią katastrofą.
Tačiau likus vos keliems kilometrams iki kelionės tikslo, ramybė baigėsi. Važiuojant M5 greitkeliu automobilis staiga prarado trauką, variklis garsiai užriaumojo, o po kelių sekundžių tapo aišku – kelionė baigta. Vietoje Segedo pora atsidūrė vilkiko gale, o vėliau – servise, kur jų laukė sprendimas, kuris pakeitė požiūrį į „smulkią“ techninę priežiūrą.
Ne tas gedimas, kurio visi tikėjosi
Pirmoji diagnozė Segede esančiose oficialiose dirbtuvėse buvo trumpa ir negailestinga: variklis sugedęs, remontas ekonomiškai neapsimoka. Tokią išvadą girdėjęs ne vienas vairuotojas jau būtų pradėjęs ieškoti naujo automobilio.
Vis dėlto šeima nusprendė neskubėti ir automobilį parodyti nepriklausomam mechanikui. Būtent čia paaiškėjo detalė, kuri šią istoriją daro ypač pamokančią. Paskirstymo diržas, kurio dažniausiai labiausiai bijoma, buvo visiškai tvarkingas. Jis neplyšo ir nebuvo nusidėvėjęs.
Tikrasis kaltininkas slėpėsi greta – pagalbinis diržas, paprastas guminis elementas, kainuojantis palyginti nedaug. Jis buvo atsilaisvinęs, pakliuvo ten, kur neturėjo, ir sukėlė grandininę reakciją, pasibaigusią visišku variklio sugadinimu.
Kaip pigi detalė sunaikino variklį
Gedimo pasekmės buvo drastiškos. Sulenkti vožtuvai, pažeistos svirtys, rimti vidaus komponentų defektai. Variklio remontas tapo neįmanomas – vienintelė išeitis buvo keitimas.
Ekspertų vertinimu, variklio žala siekė beveik 700 000 forintų, tai yra apie trečdalį viso automobilio rinkos vertės. Ironiška tai, kad jei pagalbiniai diržai ir priedai būtų buvę pakeisti laiku, dar prieš ketverius metus, visas darbas būtų kainavęs kiek daugiau nei 100 000 forintų.
Skirtumas – keli šimtai eurų prieš kelis tūkstančius. Ir tai – vien dėl sprendimo atidėti „ne tokias svarbias“ detales.
Brangus, bet neišvengiamas sprendimas
Galiausiai šeima nusprendė neatsisakyti automobilio. Buvo nupirktas naudotas pakaitinis variklis, atlikti visi būtini darbai, pakeisti skysčiai, stabdžiai, padangos. Galutinė sąskaita išaugo iki 858 000 forintų.
Tai nemenka suma automobiliui, kurio vertė naudotų automobilių rinkoje siekia apie du milijonus forintų. Tačiau savininkai pasirinko blogesnį iš dviejų variantų – didelę, bet kontroliuojamą išlaidą, vietoj visiško automobilio praradimo.
Kas iš tikrųjų kaltas?
Šioje istorijoje nėra vieno aiškaus kaltininko. Iš pradžių automobilis buvo prižiūrimas pagal gamintojo rekomendacijas, tačiau vėliau savininkas nusprendė sutaupyti ir pereiti prie pigesnių dirbtuvių. Ten dėmesys nusidėvėjusiems priedams buvo nepakankamas, o aiškūs įspėjimai – nepateikti.
Mechanikai galėjo pastebėti artėjančią problemą ir apie ją informuoti, tačiau to nepadarė. Kita vertus, ši situacija atspindi ir platesnę automobilių savininkų tendenciją – taupyti techninės priežiūros sąskaita tol, kol neįvyksta rimtas gedimas.
Pamoka visiems vairuotojams
Šis atvejis aiškiai parodo vieną dalyką: net ir patikimas, paprastas automobilis gali tapti visiškai nebenaudojamas dėl smulkios, pigios detalės. Dacia modeliai dažnai vertinami kaip nebrangūs ir ištvermingi, tačiau jie, kaip ir bet kuris kitas automobilis, reikalauja nuoseklios priežiūros.
Reguliari techninė apžiūra nėra bereikalinga išlaida. Tai investicija, kuri gali apsaugoti nuo situacijų, kai kelionė iš taško A į tašką B baigiasi vilkiku, didžiule sąskaita ir ilgu galvos skausmu. Ši istorija – dar vienas priminimas, kad automobiliuose nėra „nesvarbių“ detalių, o taupymas ne vietoje dažniausiai kainuoja brangiausiai.
Šaltinis: https://www.autonavigator.hu/cikkek/mehet-a-kukaba-ennek-a-dacianak-a-motorja-9-ev-es-117-ezer-kilometer-utan-ki-a-felelos/#google_vignette
