Europos Sąjunga nuosekliai juda kryptimi, kuri daugeliui kelia nerimą – grynųjų pinigų naudojimas tampa vis labiau ribojamas. Jei iki šiol dauguma apribojimų buvo orientuoti į verslą, artimiausiais metais jie vis aiškiau palies ir privačius asmenis. ES tikslas oficialiai skamba aiškiai: kova su pinigų plovimu, šešėline ekonomika ir terorizmo finansavimu. Tačiau praktikoje tai reiškia naujas prievoles, kontrolę ir mažėjančią grynųjų pinigų laisvę.
Verslui grynieji – vis labiau „nepageidaujami“
Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, verslo sandoriai grynaisiais jau seniai ribojami. Didelės vertės atsiskaitymai tarp įmonių privalo vykti per bankines sąskaitas, o grynieji tampa išimtimi, o ne taisykle. Toks modelis atitinka bendrą europinę praktiką: dideli pinigų srautai turi būti atsekami, dokumentuojami ir lengvai patikrinami.
Praktikoje tai reiškia, kad grynieji pinigai versle faktiškai tampa nepatogūs – net jei jie formaliai nėra visiškai uždrausti.
Privatūs asmenys: ribų lyg ir nėra, bet kontrolė auga
Gyventojams formaliai nėra nustatyta absoliučių grynųjų pinigų limitų, tačiau realybė sudėtingesnė. Bankai aktyviai stebi didesnes operacijas ir turi teisę jas stabdyti, kol klientas pateikia paaiškinimus ar dokumentus.
Tipinis pavyzdys – nekilnojamojo turto sandoriai. Net jei žmogus teisėtai turi didelę pinigų sumą, bankas gali atsisakyti įvykdyti pavedimą ar išduoti grynuosius be papildomų patikrinimų. Dažnai tenka vykti į banko skyrių, pateikti sutartis, rezervacijos dokumentus ar kitus įrodymus, pagrindžiančius pinigų kilmę ir paskirtį.
Tokios priemonės aiškinamos viena priežastimi – prevencija prieš pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą. Didelės sumos automatiškai patenka į priežiūros institucijų akiratį.
ES sprendimas: nuo 2027 m. – bendras limitas visoms šalims
Esminis lūžis laukia nuo 2027 metų. Pagal jau priimtą ES reglamentą, visos valstybės narės privalės įvesti maksimalų grynųjų pinigų atsiskaitymo limitą – 10 000 eurų. Tai bus bendra riba visoje Sąjungoje.
Svarbu tai, kad:
- šalys galės nusistatyti dar mažesnius limitus (pavyzdžiui, 3 000 ar net 1 000 eurų),
- taisyklė bus taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims,
- siekiama užkirsti kelią dideliems anoniminiams pinigų srautams.
Tai reiškia, kad net visiškai teisėti sandoriai grynaisiais virš nustatytos ribos taps neįmanomi.
Kai kur – dar griežčiau: grynieji tik su leidimu
Kai kurios ES šalys jau dabar taiko dar griežtesnę praktiką, kuri daugeliui lietuvių gali pasirodyti šokiruojanti. Pavyzdžiui, kai kur prieš išsiimant didesnę grynųjų pinigų sumą reikia iš anksto pranešti mokesčių institucijoms. Nepranešus – gresia didelės baudos, siekiančios dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.
Tokiais atvejais grynųjų pinigų išėmimas tampa beveik administracine procedūra: pranešimas, laukimo terminas, dokumentų pateikimas, asmeninis vizitas banke.
Vokietija
- Grynaisiais pinigais mokėjimams nėra apribojimų.
- Sumoms, didesnėms nei 10 000 EUR, – prievolė patikrinti pirkėjo tapatybę.
Prancūzija
- 1000 eurų – riba gyventojams.
- 15 000 eurų – nerezidentams.
- Grynaisiais pinigais draudžiama perkant nekilnojamąjį turtą, kurio vertė didesnė nei 3000 eurų.
Graikija
- Suma: 500 eurų (neskaitant automobilio pirkimo).
- Didesnes sumas – tik be grynųjų pinigų.
Italija
Nuo 2022 m.: riba 1 000 eurų.
Portugalija
- Bendra riba: 3 000 €.
- Mokesčių mokėtojams: tik iki 1000 eurų.
- Turistams: iki 10 000 eurų.
Čekijos Respublika
Riba: 270 000 CZK (apie 10 500 eurų) per dieną.
Belgija
- Riba: 3000 eurų.
- Privatūs sandoriai – jokių apribojimų.
- Draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais, įskaitant perkant nekilnojamąjį turtą.
Ar grynieji pinigai dar turi ateitį?
Augant ribojimams, vis garsiau keliami klausimai apie asmenines laisves ir teisę disponuoti savo pinigais. Kritikai pabrėžia, kad visiškas perėjimas prie skaitmeninių atsiskaitymų didina valstybės ir finansinių institucijų kontrolę bei daro žmones priklausomus nuo techninių sistemų.
Kita vertus, šalininkai akcentuoja naudą: mažesnę šešėlinę ekonomiką, efektyvesnį mokesčių surinkimą, sudėtingesnes sąlygas nusikalstamai veiklai.
Akivaizdu viena – grynieji pinigai Europoje tampa nebe norma, o išimtimi. Artėjant 2027 metams, tiek gyventojams, tiek verslui teks iš naujo įvertinti savo finansinius įpročius ir pasiruošti pasauliui, kuriame kiekvienas didesnis pinigų judėjimas bus matomas ir patikrinamas.
Šaltinis: https://forsal.pl/gospodarka/aktualnosci/artykuly/10604160,nowe-ograniczenia-w-obrocie-gotowka-unia-narzuca-twarde-zasady.html
Stoviu prie dėžės skirtos apmokėti už parkavimą.Skubu.Apmpkėti negaliu nes neturiu grynų.o kortelės kažkodėl nepriima.Laukiu nesulaukiu.kada panaikins tikrus pinigus.
Jei grynų atsisakymas padeda kovoti su sukčiais- ar tuos tūkstančius nukentėjusieji nusikaltėliams perduoda maximos maišeliuose?
Paaysera banko kortelės galiojimas pasibaigė, o naujos neduoda. Kad nenusiimčiau grynųjų. Nieko neaiškina. Sako laikinai sustabdytas išdavimas.
Graikija – parašėte netiesą. Buvom 2025m.rudenį. Grynais mokėjome virš 500,-
Parduotuvėje valdiškoje.
Laukiu nesulaukiu kada panaikins grynuosius, nes tada dažnu atveju ir mokėti nereikės, nes ne kartą yra pasitaikę įvairiose institucijose, kad sistemos neveikia. Na, bet kadangi nieko veltui nėra, tai tektų eiti dar kartą. Tikiuosi kad grynieji visada bus.
Kibernetiniu sukšiu darbo bus kuo daugiau bus internetiniu pinigu legva bus sukčiams apeiti visas drudimo raktus ir isilaušti išvilioti ar tiesiog netaisiklingai paspaudus nuorada bus nuskaičiuota is tokiu kaip jus taip jau yra daroma , kiek tenka gyrdeti 37% jau žmones praranda pinigus iš elektronikos kur pinigai virsta tik skaičiais bet yra kalbama jog kad bus vertinama grišti one kurstiti žmoniu likti prie skaitmeninio pinigu , kadangi ar ALEKTRA Gings, ar sistema isilaus ne nerelus jusu mastimas itai tai tik gijo politika tai svarto atitolinti nuo ka liktu 3cias % grinu tam kad sukčiai kostotes mazintu ir nepareikalautu kitu lotu, daug yra sakoma bet jai tai reliai butu lietuvai ir staoga viskas apsivertu aukstin kojom va ,norečiau pamatiti kaip elktutes kaip nebeveiktu aperasiju sistemos striktu kompai , ir nebutu alektros ar jus šito norite ar laukiate gal kad iškart tiesiod viska ROBOTIZUOKIME VYSA SISTEMA LAI TAI PADARO VALGIKIT LASMASE, TEGU TAIP BUNA TEGU PRIES TAM VISKA TVARKO SISTEMA KURI IR TAIP YRA ŠUDINA
Tai ne prevencija o pačių turtingiausiujų noras valdyti pinigus kurios mes ksip durneliai jiems atnešėme į bankus .Tai ir yra tikroji oriežastis nes jie tuos pinigus investavę ir jue juem durba nešdami milžinišką pelną.Tad grynueji ir yra tikra ką turi tu o vusa kita jau nebe tavo.
Jejgu sedesite ir lauksite greitai be skiepuko pinigu negausite ir galesite panaudoti juos tik ribota laika ir ribotoj vietovej baigsis turkijos
Tegul Europa ir durnina savo piliečius. Ar Lietuva koks paklusnus šunytis? Neprivalom Europos nesamonių sekti.
Kodėl bankai neblokuoja pervedimų sukčiams? Kodėl tada nėra jokių užklausų dėl paaiškinimų gyventojams, ypač kai mato, kad pervedimas keliauja į kitas šalis?
Teisigai sakot!