Vos praėjus kelioms dienoms po 2026-ųjų sutikimo, ramus nuosavų namų rajonas Kauno mieste netikėtai tapo vietinio konflikto epicentru. Tai istorija ne apie šventę, o apie tai, kas nutinka, kai fejerverkų likučiai susiduria su kasdienybe, kantrybės ribomis ir įstatymais.
Erika, jau kelerius metus gyvenanti ramiame kvartale, pasakoja, kad po Naujųjų tikėjosi vieno – tylos. „Atrodė, kad viskas jau baigėsi, žmonės grįžo į darbus, vaikai – į mokyklas, o kiemuose vėl turėjo įsivyrauti ramybė“, – pasakoja ji. Tačiau realybė buvo kitokia.
„Bombiškės“ po langais ir palei tvorą
Pasak Erikos, jau sausio pradžioje, vidury dienos ir ypač pavakarėmis, po jos langais ir palei tvorą ėmė sproginėti vadinamosios „bombiškės“, petardos ir fejerverkai. Triukšmas buvo staigus, aštrus ir visiškai netikėtas. „Nėra taip, kad vieną kartą trakštelėjo ir viskas. Tai kartojosi. Sprogdindavo, pabėgdavo, vėl sugrįždavo“, – pasakoja moteris.
Ilgai kentėjusi ir tikėdamasi, kad tai laikina, Erika galiausiai nusprendė kalbėtis su kaimynu Luku, kurio vaikai, pasak jos, ir buvo pagrindiniai triukšmo šaltiniai. Pokalbis, deja, nepasiteisino. „Aš jam ramiai pasakiau, kad po langais sproginėjančios petardos kelia stresą, gąsdina, ypač vakare. Jis tik numojo ranka ir pasakė, kad vaikai išsilakstys ir tiek“, – prisimena Erika.
Kai kantrybė baigiasi – skambutis policijai
Kitą dieną situacija pasikartojo. Sprogimai vėl nuaidėjo visai šalia namo, kai kurių petardų nuolaužos net nuskriejo į kiemą. Tada Erika nusprendė, kad vien kalbų nebeužtenka, ir paskambino policijai.
Pareigūnai atvyko, apžiūrėjo teritoriją, išklausė abi puses. Tačiau sprendimas moterį nuvylė. Kadangi vaikai tuo metu jau nebesprogdino petardų ir nebuvo pagauti „už rankos“, realių veiksmų imtis nebuvo pagrindo. „Man pasakė tiesiai – jei pažeidimas nefiksuojamas tuo momentu, mes negalime skirti baudos ar imtis kitų priemonių“, – pasakoja Erika.
Ką sako įstatymai
Ši situacija atskleidžia tai, ko dažnas nežino arba nenori prisiminti. Lietuvoje fejerverkų ir petardų naudojimas yra griežtai reglamentuotas. Civilinių pirotechnikos priemonių naudojimas leidžiamas tik nustatytu laiku – paprastai Naujųjų metų naktį. Kitomis dienomis jų naudojimas gyvenamuosiuose rajonuose gali būti laikomas viešosios tvarkos pažeidimu.
Be to, įstatymai numato, kad tėvai ar globėjai yra atsakingi už nepilnamečių veiksmus. Jei vaikai kelia triukšmą, naudoja pirotechnines priemones draudžiamu metu ar pavojingoje vietoje, atsakomybė tenka suaugusiesiems. Tačiau praktikoje, kaip rodo Erikos atvejis, labai svarbus momentas – pažeidimas turi būti užfiksuotas realiu laiku.
Maža istorija, didesnė problema
Ši istorija Kaune – ne apie vieną kaimynų ginčą. Ji atskleidžia platesnę problemą, su kuria susiduria daugelis gyventojų po švenčių: fejerverkai baigėsi, bet jų „aidai“ dar ilgai trikdo kasdienį gyvenimą. Kai vieniems tai – nekaltas vaikų žaidimas, kitiems – nuolatinis stresas ir nesaugumo jausmas savo namuose.
Erika sako nesiekianti keršto ar baudų. „Aš tiesiog noriu ramybės savo namuose. Kad po Naujųjų nebereikėtų krūpčioti nuo kiekvieno sprogimo“, – sako ji. Tačiau kol kas ši ramybė, bent jau jos kvartale, dar ne visiems atrodo savaime suprantama.
Už šią istoriją dėkojame Erikai.
