Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad naminė katė gyvena idealų gyvenimą. Maistas visada dubenėlyje, šilta vieta miegui, jokio pavojaus iš lauko. Tačiau katė nėra vien tik mielas namų augintinis. Ji – plėšrūnas, teritorijos sergėtojas ir itin jautrus aplinkos pokyčiams gyvūnas. Net ir saugiuose namuose jos instinktai niekur nedingsta. Jei jie kasdien negauna „darbo“, katė gali tapti irzli, apatiška arba pradėti elgtis taip, ką šeimininkai vadina problemomis.
Katės laimė slypi ne papildomame skanėste, o kasdienėje veikloje, kuri leidžia jai jaustis savimi.
Tyla ir vienatvė – būtina emocinė pauzė
Nors katė gali atrodyti prisirišusi ir nuolat besitrinanti aplink kojas, jai kasdien reikia laiko pabūti vienai. Ji pasirenka tyliausią namų kampą, aukštą lentyną ar vietą, kur niekas netrukdo. Tai nėra įžeidimas ar bloga nuotaika. Tai vidinis poreikis „išjungti pasaulį“ ir atgauti pusiausvyrą.
Katė, kuriai leidžiama ramiai pasislėpti, vėliau pati grįžta pas žmogų ramesnė, atviresnė ir labiau linkusi bendrauti. Trukdyti tokias akimirkas – reiškia atimti iš jos emocinį saugumą.
Slėptuvės ir stebėjimas – nematoma kontrolė
Katės meilė slėptis po sofa, už užuolaidos ar dėžėje nėra keistas įprotis. Tai instinktas. Būti nematomai, bet matyti viską – vienas svarbiausių saugumo pojūčių. Net jei namuose nėra jokio pavojaus, katė nori žinoti, kad ji turi kontrolę.
Kai šeimininkai nepuola jos ieškoti ir nekelia triukšmo, katė jaučiasi rami. Ji žino: „Aš saugi. Aš valdau situaciją.“ Tai tylus, bet labai svarbus pasitikėjimo savimi šaltinis.
Teritorijos apėjimas – kasdienis „patikrinimas“
Katė nėra tingi klajoklė. Ji sąmoningai vaikšto po namus, trinasi skruostais prie baldų, drasko nagus, žvilgsniu fiksuoja erdvę. Taip ji žymi ir tikrina savo teritoriją. Kiekviena uždaryta duris gali sukelti nerimą – ne todėl, kad ten kažkas įdomaus, o todėl, kad teritorija tampa „nepatikrinta“.
Leisdami katei apžiūrėti visas patalpas, suteikiate jai saugumo jausmą. Tai padeda išvengti nerimo ir nepaaiškinamo miaukimo.
Žaidimas – ne pramoga, o būtinybė
Katė, kuri nežaidžia, kenčia. Medžioklės imitacija yra vienas svarbiausių jos kasdienių poreikių. Judantis žaislas, virvelė ar net šviesos taškas leidžia katei „pagauti grobį“. Tačiau svarbiausia – pabaiga. Katė turi laimėti.
Kai medžioklė baigiasi sėkme, katė patiria pasitenkinimą ir nusiramina. Jei šios veiklos trūksta, energija išsilieja kitaip – naktiniais bėgiojimais, baldų draskymu ar staigiais elgesio pokyčiais.
Aukštis – saugumas ir ramybė viename
Katės instinktyviai renkasi aukštumas. Iš viršaus jos jaučiasi saugios, gali stebėti aplinką ir niekas prie jų neprieina netikėtai. Lentynos, spintelių viršus ar draskyklės su platformomis katei yra ne prabanga, o būtinybė.
Galimybė pakilti aukščiau mažina stresą ir padeda katei jaustis savo vietoje.
Ryšys su žmogumi – tik pagal katės taisykles
Nors katės laikomos savarankiškomis, joms reikalingas kasdienis ryšys su žmogumi. Tai gali būti trumpas žaidimas, ramus kalbėjimas ar keli glostymai. Svarbiausia – ne iniciatyva, o pagarba.
Katė turi pati pasirinkti momentą. Kai ji ateina, ji ne tik ieško dėmesio, bet ir patvirtinimo, kad yra saugi ir priimta.
Miegas – katės gyvenimo pagrindas
Katė miega didžiąją paros dalį – iki šešiolikos valandų. Tai ne tinginystė, o natūralus energijos atkūrimas. Skirtingos miego vietos leidžia jai pasirinkti, kur jaustis saugiausiai tuo metu.
Gilus ir ramus miegas palaiko katės emocinę ir fizinę pusiausvyrą.
Laiminga katė – tai ne atsitiktinumas
Katė nėra dekoracija ar tylus kambario akcentas. Ji – sudėtingas, instinktais gyvenantis gyvūnas. Kai jos kasdieniai poreikiai patenkinami – vienatvė, stebėjimas, teritorijos kontrolė, žaidimas, aukštumos, ryšys ir poilsis – katė tampa rami, pasitikinti ir laiminga.
Tokiuose namuose ramiau ne tik katei. Ramiau tampa visiems.
