Beveik kiekvieni namai turi tą vieną paslaptingą stalčių ar dėžutę, kurioje greta nenaudojamų laidų, senų raktų ir išsikrovusių baterijų dūla praėjusio dešimtmečio mobilieji telefonai. Dažniausiai šiuos įrenginius saugome iš sentimentų, prisimindami laikus, kai baterija laikydavo visą savaitę, o telefono mygtukus galėdavome spaudyti net nežiūrėdami į ekraną. Nors daugelis šių prietaisų šiandien tėra elektronikos atliekos, retro technologijų rinka šiuo metu išgyvena neregėtą renesansą. Kolekcionieriai visame pasaulyje yra pasiryžę mokėti tūkstančius eurų už tam tikrus istorinius modelius, todėl jūsų namuose dūlantis senas telefonas gali tapti netikėta finansine injekcija.
Nostalgijos kaina ir sklaidosi mitai apie „Nokia 3310“
Pradėti verta nuo pačio populiariausio mito, kuris nuolat atgimsta socialiniuose tinkluose. Žmonės dažnai dalijasi istorijomis, esą legendinė ir nesunaikinama „Nokia 3310“ dabar yra verta šimtų ar net tūkstančių eurų. Realybė, deja, yra kur kas proziškesnė. Kolekcionavimo pasaulyje galioja paprastas pasiūlos ir paklausos dėsnis. Kadangi šių telefonų pasaulyje buvo pagaminta per 126 milijonus vienetų, paprastas, naudotas ir gyvenimo matęs modelis šiandien rinkoje tekainuoja vos 10 ar 20 eurų.
Tačiau ši taisyklė turi vieną didžiulę išimtį. Jei jūsų spintoje guli gamykliškai supakuota, niekada neatidaryta ir plėvele aptraukta „Nokia 3310“, kolekcionieriai už ją gali nepagailėti ir kelių šimtų eurų. Būtent gamyklinis sandarumas ir autentiškumas paverčia masinės gamybos produktą geidžiamu muziejiniu eksponatu.
Istorijos pionieriai: nuo pirmųjų „plytų“ iki pirmojo „iPhone“
Tikrieji lobiai, kurių medžioja entuziastai, yra įrenginiai, pakeitę technologijų istorijos eigą. Absoliutus šios rinkos karalius yra pirmosios kartos „Apple iPhone“, išleistas 2007 metais. Nors naudoti šio modelio (dažnai vadinamo „iPhone 2G“) vienetai parduodami už kelis šimtus eurų, gamykliškai užklijuotos dėžutės muša visus įmanomus rekordus. Pastaraisiais metais prestižiniuose aukcionuose neatidaryti pirmieji „iPhone“ telefonai buvo parduodami už sumas, siekiančias 50 000 ar net 100 000 eurų. Tai tapo nebe ryšio priemone, o moderniojo meno ir technologinio lūžio simboliu.
Ne mažiau vertinamas ir pats pirmasis pasaulyje komercinis mobilusis telefonas – 1983 metais išleistas „Motorola DynaTAC 8000X“. Šis sunkus, didžiulis įrenginys, populiariojoje kultūroje dažnai vadinamas tiesiog „plyta“, žymi visos mobiliosios eros pradžią. Dėl savo neįtikėtinos istorinės reikšmės ir retumo, veikiantis ir gerai išlaikytas modelis šiandien kolekcionierių rinkoje gali kainuoti nuo trijų iki penkių tūkstančių eurų.
Prabanga, kuri nepavaldi laikui
Kita labai vertinama kategorija yra išskirtinio dizaino, riboto leidimo (angl. Limited Edition) arba prabangių medžiagų telefonai. Puikus pavyzdys yra „Nokia 8800“ serija, ypač „Arte“, „Sirocco“ ar „Gold“ versijos. Tai buvo premium klasės įrenginiai, gaminti iš nerūdijančio plieno, anglies pluošto ar net dengti 24 karatų auksu, o jų skambėjimo tonus kūrė garsūs kompozitoriai. Net ir naudoti, bet tvarkingi šios serijos telefonai šiandien lengvai parduodami už 300–800 eurų, nes juos vis dar perka išskirtinio dizaino ir solidumo mėgėjai.
Panašioje kainų kategorijoje atsiduria ir 2008 metais pasirodžiusi „Motorola Aura“. Šis telefonas išsiskyrė unikaliu, visiškai apvaliu ekranu ir besisukančiu atidarymo mechanizmu, kurio gamybai naudotos technologijos priminė šveicariškų laikrodžių mechaniką. Tai buvo nišinis, itin brangus produktas, kurio kaina ir šiandien svyruoja nuo 500 iki 1 000 eurų. Kolekcionierius taip pat domina ir itin ploni praėjusio amžiaus pabaigos modeliai, tokie kaip „Ericsson T28“, už kuriuos, jei jie veikiantys ir turi originalius priedus, galima gauti nuo 100 iki 250 eurų.
Kas iš tiesų nustato telefono vertę ir nuo ko pradėti?
Rinkos ekspertai pabrėžia, kad telefono modelis tėra pusė sėkmės. Realią pardavimo kainą nustato trys negailestingi kriterijai: fizinė būklė, pakuotės pilnumas ir funkcionalumas. Telefonas, turintis originalią dėžutę, visas instrukcijas, nepažeistus laidus ir net gamyklinius maišelius, bus vertas kelis kartus daugiau nei lygiai toks pat modelis, rastas plikas ir subraižytas stalčiaus dugne.
Svarbu paminėti, kad ilgas gulėjimas stalčiuje elektronikai nėra į naudą. Baterijos per tiek metų dažniausiai būna praradusios talpą arba, dar blogiau, išsipūtusios, todėl jas įkrauti gali būti pavojinga. Jei įtariate, kad radote vertingą eksponatą, neskubėkite jo jungti į tinklą su senais, nepatikrintais įkrovikliais. Geriausia įrenginį švelniai nuvalyti sausa mikropluošto šluoste ir jo vertę pasitikrinti tarptautinėse platformose, tokiose kaip „eBay“. Ten svarbu žiūrėti ne į tai, už kiek žmonės nori parduoti telefonus, o filtruoti jau įvykusius, realius pardavimus – tik tai parodys tikrąją jūsų radinio vertę rinkoje.
