Lietuvių finansinė situacija per kelerius metus iš esmės nepasikeitė – tai rodo nuosekliai kartojami finansinio raštingumo tyrimų rezultatai. Nors bendras vaizdas nėra dramatiškas, jis kelia nerimą dėl vienos priežasties: į priekį judama per lėtai. 2026-ieji, finansų ekspertų vertinimu, taps metais, kai žmonėms nebeužteks vien „išgyventi iki algos“ – reikės sprendimų kokybės, planavimo ir elementarių finansinių žinių.
Nuo 2022-ųjų atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu atliekama gyventojų apklausa rodo, kad esminiai rodikliai – pajamų ir išlaidų santykis, taupymo įpročiai, skolinimasis, pasitikėjimas finansinėmis žiniomis – kinta labai nežymiai. Tyrimų stabilumas iš vienos pusės reiškia, kad finansinis dugnas nesmunka, tačiau iš kitos – akivaizdu, jog didžioji visuomenės dalis vis dar neturi finansinių saugiklių, o tai reiškia vieną: bet kuris ekonominis sukrėtimas gali tapti kritinis.
„Apibendrinant ketverių pastarųjų metų rezultatus galima teigti, kad Lietuvos gyventojų finansinė „temperatūra“ nėra dramatiška, tačiau savotiškos stagnacijos ir finansinio neužtikrintumo jausmas išlieka“, – sako „Credit24“ vadovas Tomas Bataitis. Jo teigimu, žmonės gyvena nuolatinio laukimo būsenoje – trūksta tikrumo dėl ateities, o sprendimai dažnai atidedami.
Mėnesio pabaigoje pinigų nelieka – tai ne išimtis, o norma
Vienas ryškiausių tyrimų signalų – situacija mėnesio pabaigoje. 2022–2025 m. laikotarpiu respondentų, teigiančių, kad po visų išlaidų jiems lieka bent kiek lėšų, dalis svyruoja apie ketvirtadalį. Tai reiškia, kad daugumai žmonių finansinė realybė išlieka ta pati: pajamos yra išleidžiamos, o galimybės planuoti ateitį – minimalios.
Per ketverius metus šiek tiek padaugėjo žmonių, galinčių atsidėti daugiau nei 50 proc. pajamų: nuo 1,6 proc. 2022-aisiais iki 5,5 proc. 2024-aisiais. Vis dėlto šis skaičius nekeičia bendro paveikslo – absoliuti dauguma gyventojų ir toliau teigia, kad mėnesio pabaigoje jiems lieka labai mažai arba nelieka nieko.
„Pastaroji grupė kasmet sudaro apie du trečdalius respondentų“, – pabrėžia T. Bataitis, pridurdamas, kad tai patvirtina ribotas finansinių manevrų galimybes ir silpną visuomenės atsparumą net menkesniems ekonominiams pokyčiams.
Taupoma nenuosekliai, o rezervai kuriami „kai pasiseka“
Tyrimai rodo ir kitą ilgalaikę problemą – taupymo įpročiai nekinta taip, kaip turėtų. Apie 4 iš 10 gyventojų teigia taupantys kas mėnesį ar beveik kas mėnesį, tačiau rodiklis iš esmės nejuda į viršų. Tuo pat metu apie penktadalis respondentų pripažįsta, kad per metus apskritai netaupė, ir šis skaičius taip pat nesikeičia.
Ekspertų vertinimu, tokia elgsena rodo, kad taupymas dažnai nėra įprotis. Jis tampa veiksmu, kuris įvyksta tik tada, kai atsiranda papildomų pajamų, premijų ar vienkartinių įplaukų. O tai reiškia, jog finansinis rezervas nėra sisteminis sprendimas – veikiau atsitiktinumo pasekmė.
„Sprendimai dažnai atidedami, taupoma nenuosekliai, o finansiniai rezervai kuriami tik tada, kai atsiranda papildomų, nereguliarių pajamų“, – sako T. Bataitis. Jo teigimu, ilgainiui toks neužtikrintumas tampa norma, nors realiai didina žmonių pažeidžiamumą.
Skolinimosi problema keičia formą: vis dažniau – iš artimųjų ir internetu
Skolinimosi įpročiai išlieka stabilūs, tačiau išryškėja kita tendencija – auga neformalus skolinimasis, kuris tampa tarsi alternatyva oficialioms finansų institucijoms. Tyrimas rodo, kad per ketverius metus daugiau žmonių skolinosi iš artimos aplinkos: iš šeimos narių – nuo 21 proc. 2022 metais iki 26 proc. 2025-aisiais, iš draugų – nuo 11 iki 15 proc.
Šie skaičiai gali atrodyti nekalti, tačiau ekspertai pabrėžia svarbų aspektą – kuo daugiau finansinių sprendimų daroma už prižiūrimos sistemos ribų, tuo didesnė rizika patekti į neskaidrias sąlygas. Ypač tuomet, kai skolinamasi internete ar iš nereguliuojamų skolintojų, kur nėra vartotojų apsaugos, nėra aiškaus palūkanų skaidrumo ir dažnai nėra realiai įvertinamos žmogaus galimybės grąžinti skolą.
„Skirtingai nei prižiūrimos finansų institucijos, tokie skolintojai neprivalo laikytis skaidrumo ar atsakingo skolinimo taisyklių“, – įspėja T. Bataitis. Jo teigimu, būtent čia gyventojai rizikuoja patirti ilgalaikius finansinius sunkumus.
2026-ieji pareikalaus daugiau nei pajamų: svarbiausia taps sprendimų kokybė
Finansų ekspertai išskiria dar vieną 2026 m. aspektą – šiais metais žmonėms teks priimti daugiau sprendimų, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių. Nemažos dalies gyventojų sąskaitas jau pavasarį gali pasiekti antrojoje pensijų pakopoje sukauptos lėšos, o tai reiškia riziką, kad atsiradusi papildoma suma bus išleista spontaniškai.
T. Bataitis pabrėžia, kad būtent čia slypi pavojus: trumpalaikė finansinė injekcija gali tapti paskata priimti neapgalvotus sprendimus, o noras tvarkyti finansus atsakingai bus dar kartą atidėtas.
„Šiandien finansinis stabilumas vis mažiau priklauso nuo pajamų dydžio ir vis labiau – nuo sprendimų kokybės“, – teigia ekspertas. Jo vertinimu, daliai gyventojų vis dar trūksta pasitikėjimo savo finansinėmis žiniomis, o tai dažnai lemia momentinius, emocinius sprendimus.
Finansinis raštingumas – ne „prabanga“, o išgyvenimo įgūdis
Ilgalaikė tyrimų stagnacija rodo aiškų poreikį ne atsitiktinėms pamokoms ar pavienėms iniciatyvoms, bet nuosekliam finansiniam švietimui, kuris keistų ne tik žinias, bet ir elgseną. Taupymas, apgalvotas skolinimasis, santaupų kūrimas, aiškus biudžetas – tai ne teorija, o praktiniai veiksmai, kurie didina žmogaus atsparumą.
Siekdama prisidėti prie šių pokyčių, „Credit24“ vykdo finansinio raštingumo projektą „Nematomi finansai“, kurio metu regionų gyventojai supažindinami su atsakingu asmeninių finansų valdymu.
Tačiau ekspertai sutaria dėl vieno: 2026-ieji bus metai, kai visuomenė aiškiai pajus, kad finansinis raštingumas nėra gražus terminas seminarams – tai realus išgyvenimo įrankis. Nuoseklumas, planavimas ir kritiškas požiūris į savo sprendimus taps ne papildomu privalumu, o būtinybe.
Šaltinis: PR
