💡 Svarbiausios įžvalgos
- Berta druska į šaltą vandenį sukelia taškinę koroziją – chloridai pažeidžia nerūdijančio plieno pasyvų sluoksnį ir ant dugno atsiranda tamsios dėmės ar duobutės, kurios gadina estetinę išvaizdą.
- Procesas: druskos kristalai nusėda ant dugno, chlorido jonai lokalizuotai „pragraužia“ apsauginį sluoksnį; dažniausiai puodas išlieka funkcionalus, bet sunkiau valomas.
- Prevencija: druską berkite tik į veriantį, kunkuliuojantį vandenį; venkite šalto vandens ant karštų indų (termošokas) ir iškart nusausinkite indus.
Verdate makaronus ar bulves? Scenarijus dažniausiai vienodas: pripilate puodą vandens, įberiate žiupsnį druskos ir tik tada uždegate ugnį. Daugeliui tai – automatinis įprotis. Tačiau virtuvės ekspertai ir metalurgai įspėja: šis nekaltas veiksmas lėtai, bet užtikrintai naikina jūsų brangius nerūdijančio plieno indus.
Nerūdijančio plieno puodai yra laikomi virtuvės darbiniais arkliais – jie ilgaamžiai, atsparūs ir lengvai valomi. Tačiau daugelis šeimininkų nustemba, kai ant puodo dugno staiga atsiranda mažos, tamsios dėmelės ar duobutės, kurių neįmanoma nušveisti. Ar tai gamyklinis brokas? Tikriausiai ne. Greičiausiai tai – jūsų skubėjimo rezultatas.
Mitas ar tiesa?
Atsakymas vienareikšmis – tai tiesa. Druskos bėrimas į šaltą vandenį yra pagrindinė „taškinės korozijos“ (angl. pitting corrosion) priežastis.
Nors nerūdijantis plienas yra atsparus rūdims, jis nėra visiškai nesunaikinamas. Metalą dengia nematomas „pasyvusis sluoksnis“, kuris saugo jį nuo aplinkos poveikio. Tačiau chloridas (pagrindinė druskos sudedamoji dalis) yra aršus šio sluoksnio priešas.
Kas tiksliai nutinka puodo dugne?
Kai įberiate druskos kristalus į šaltą vandenį, jie netirpsta akimirksniu. Sunkūs kristalai nusėda ant puodo dugno. Kadangi vanduo šaltas ir nejuda (nevrda), druska ilgą laiką lieka vienoje vietoje, tiesioginiame kontakte su metalu.
- Ataka: Didelė druskos koncentracija viename taške „pragraužia“ apsauginį plieno sluoksnį.
- Reakcija: Chlorido jonai prasiskverbia į metalą, ir kartu su vandenyje esančiais elektrolitais prasideda korozija.
- Rezultatas: Susiformuoja mažos, bet gilios įdubos arba tamsios dėmės.
Gera žinia ta, kad šie pažeidimai dažniausiai neturi įtakos puodo funkcionalumui – jame vis tiek galite virti sriubą. Bloga žinia – puodas visam laikui praranda estetinę išvaizdą, o pažeistas paviršius gali tapti sunkiau valomas.
Auksinė taisyklė: kantrybė yra dorybė
Norint išvengti šios problemos, sprendimas yra elementarus – palaukite burbuliukų.
Druską berkite tik tada, kai vanduo jau verda.
- Verdantis vanduo smarkiai juda (kunkuliuoja), todėl įberta druska yra akimirksniu išmaišoma.
- Aukšta temperatūra padeda druskai ištirpti per kelias sekundes.
- Rezultatas: druska neturi galimybės nusėsti ant dugno ir sureaguoti su metalu.
Dar 2 patarimai, kaip prailginti puodų gyvenimą
Ekspertai iš „Gastrotools“ dalijasi dar keliomis taisyklėmis, kurios padės jūsų indams spindėti ilgiau:
- Jokio šalto dušo karštam puodui.
Niekada nekiškite įkaitusios keptuvės ar puodo tiesiai po šaltu vandeniu. Staigus temperatūros pokytis (termošokas) gali deformuoti metalą – dugnas taps nelygus, ir puodas nebegulės lygiai ant kaitlentės. Visada leiskite indui atvėsti.
- Sausinkite nedelsiant.
Net ir nerūdijantis plienas nemėgsta drėgmės. Jei paliekate puodus džiūti savaime (arba indaplovėje), ant jų gali likti mineralinių nuosėdų (kalkių) dėmių. Norėdami tobulos išvaizdos, išplautą puodą iškart nusausinkite minkštu rankšluosčiu.
Šaltinis: https://www.chip.de/news/haushalt-garten/richtig-oder-falsch-wer-salz-zu-frueh-ins-kochende-wasser-gibt-ruiniert-seine-toepfe_8d8a3d60-0554-4474-82ad-9d1cc912ab65.html
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
