„Nelaimių pranašas“ prabilo apie 2027-uosius: trys Europos šalys jo prognozėje atsidūrė nerimą keliančių įvykių centre

Masiniai protestai, ekonominiai sunkumai ir galimas išpuolis prieš vieną svarbiausių katalikybės simbolių. Tokį 2027 metų scenarijų trims Europos šalims nupiešė britų ekstrasensas Craigas Hamiltonas-Parkeris, žiniasklaidoje vadinamas „nelaimių pranašu“. Vis dėlto tai – jo asmeniniai spėjimai, o ne įrodymais pagrįsti perspėjimai.

Artėjant naujiems metams internete vėl daugėja kalbų apie pranašystes. Vienos jų žada politinius perversmus, kitos – finansines krizes ar naujus konfliktus. Šį kartą dėmesio sulaukė britų aiškiaregio Craigo Hamiltono-Parkerio prognozė, kurioje jis išskyrė tris Europos valstybes.

Pirmojoje, jo manymu, į gatves vėl gali išvesti senas nepriklausomybės klausimas. Antrajai jis pranašauja politinius ir ekonominius sunkumus. O trečiosios šalies atveju kalba pasisuko apie religinę įtampą ir galimą išpuolį.

Pats ekstrasensas nepateikė duomenų, kurie leistų patikrinti šiuos teiginius ar nustatyti, kiek jie tikėtini. Todėl jo žodžius reikėtų vertinti kaip spekuliacijas apie ateitį, o ne kaip žinią apie neišvengiamus įvykius.

Pirmoji šalis – Ispanija: vėl prabils apie atsiskyrimą?

Pirmuoju savo prognozės taikiniu Hamiltonas-Parkeris pasirinko Ispaniją. Jo dėmesys nukrypo į Kataloniją – regioną, kuriame nepriklausomybės klausimas jau ne vienus metus kelia politines ir visuomenines diskusijas.

Britas teigia, kad 2027-aisiais nepriklausomybės judėjimas gali vėl sustiprėti, o didesnė įtampa išsilieti į gatvių protestus. Jo prognozėje minima ir Barselona, kur, jo manymu, galėtų kilti neramumų ar net riaušių.

Ekstrasensas taip pat svarsto, kad separatistines nuotaikas galėtų sustiprinti ekonominės šalies problemos. Tačiau jis nenurodė konkrečių įvykių ar aplinkybių, dėl kurių toks scenarijus turėtų išsipildyti būtent 2027 metais.

Katalonijos ateitis iš tiesų yra ilgai aptarinėjamas politinis klausimas, tačiau tai savaime nereiškia, kad regione kils naujos riaušės. Hamiltono-Parkerio pasakojimas tėra jo paties ateities interpretacija.

Antroji prognozė – kaimyninei Portugalijai

Antroji šalis, kurią savo prognozėje paminėjo britų ekstrasensas, yra Portugalija. Jai jis pranašauja neramesnį politinį ir ekonominį laikotarpį.

Hamiltono-Parkerio teigimu, nesutarimus galėtų paaštrinti diskusijos dėl migracijos ir būsto krizės. Jis taip pat užsiminė apie galimą ekonomikos nuosmukį ir svarstė, kad finansiniai sunkumai, kuriuos jis sieja su Prancūzija, galėtų paveikti ir Portugaliją.

Vis dėlto aiškiaregys nepateikė nei ekonominių skaičiavimų, nei rodiklių, kuriais remdamasis daro tokias išvadas. Jis taip pat nepaaiškino, kaip minimi sunkumai turėtų persiduoti Portugalijai.

Dėl to jo teiginio nereikėtų painioti su ekonomistų prognoze. Ar šalies ekonomika augs, ar trauksis, priklausys nuo daugybės veiksnių, kurių ekstrasenso pasakojimas neįvertina.

Daugiausia nerimo keliantis spėjimas susijęs su Italija

Trečioji Hamiltono-Parkerio įvardyta šalis – Italija. Čia jo prognozė išsiskiria tuo, kad kalbama ne tik apie politiką, bet ir apie religiją.

Britas teigia, kad šalyje gali sustiprėti susidomėjimas krikščionybe, tačiau kartu religiniai įsitikinimai esą galėtų tapti politinės priešpriešos dalimi. Nerimą keliančiausia jo pasakojimo vieta – svarstymas apie galimą išpuolį prieš Vatikaną, popiežių ar kitą katalikams svarbų simbolį.

Kartu lieka daug neatsakytų klausimų. Ekstrasensas nenurodė, kas galėtų įvykdyti tokį išpuolį, kada jis neva galėtų įvykti ar kokios aplinkybės jį sukeltų. Jokių tai pagrindžiančių įrodymų jis taip pat nepateikė.

Vatikanas yra nepriklausoma valstybė Romos mieste, todėl nors prognozėje jis minimas kalbant apie Italiją, abi valstybės nėra tas pats. O pats teiginys apie galimą išpuolį nėra patvirtintas saugumo institucijų perspėjimas.

Ankstesnės prognozės taip pat piešė grėsmingus scenarijus

Tai ne pirmas kartas, kai Hamiltonas-Parkeris kalba apie galimas tarptautines grėsmes. Anksčiau jis buvo užsiminęs apie galimą Rusijos veiksmą prieš Jungtinę Karalystę, palygindamas tokį scenarijų su apsinuodijimais Solsberyje ir svarstydamas apie cheminių medžiagų panaudojimą.

Tačiau ir šiems teiginiams pagrįsti jis nepateikė konkrečių įrodymų. Minėtas scenarijus, kaip ir jo spėjimai apie 2027-uosius, lieka asmenine prognoze.

Britas taip pat yra kalbėjęs apie tarptautinius konfliktus. Rugpjūtį jis teigė, kad 2026 metų rudenį pasauliui galėtų grėsti „penkių tautų karas“. Naujesni jo pasisakymai apie Europą tęsia panašių nerimą keliančių spėjimų virtinę, tačiau savaime nepatvirtina, kad tokie įvykiai įvyks.

Hamiltonas-Parkeris išgarsėjo teigdamas, jog buvo numatęs COVID-19 pandemiją, karalienės Elžbietos II mirtį ir Donaldo Trumpo pergalę 2016 metų JAV prezidento rinkimuose. Vis dėlto tokie teiginiai neįrodo, kad jis geba tiksliai matyti ateitį. Vertinant panašius pasisakymus svarbu žinoti, kada tiksliai prognozė buvo paskelbta, kaip ji buvo suformuluota ir kiek kitų to paties žmogaus spėjimų neišsipildė.

Prieš naujus metus vėl prisimenama ir Vanga

Artėjant metų pabaigai panašaus dėmesio sulaukia ne tik gyvų ekstrasensų pasisakymai. Internete vėl plinta ir bulgarų pranašei Vangai priskiriamos istorijos apie būsimus geopolitinius pokyčius, konfliktus, Rusijos ateitį, technologijų pažangą bei neįprastus žmonių gebėjimus.

Tarp jų minimos ir tariamos šiurpios 2027 metų prognozės. Tačiau nėra dokumentinių įrodymų, kad Vanga iš tiesų būtų pateikusi tokius pareiškimus savo gyvenimo metu. Dalis jai priskiriamų žodžių internete kartojami be aiškios kilmės, todėl patikrinti jų autentiškumą dažnai neįmanoma.

Tarptautinės įtampos laikotarpiu grėsmingai skambančios pranašystės gali greitai išplisti. Vis dėlto nei Vangai priskiriami pasakojimai, nei Hamiltono-Parkerio teiginiai nėra mokslinis būdas numatyti politinius, ekonominius ar saugumo įvykius. Į juos verta žiūrėti kaip į spėjimus, o informaciją apie realias grėsmes tikrinti pagal atsakingų institucijų pranešimus.