Bulgarijoje rastas daugiau nei septynių milijonų metų senumo kaulas sukėlė didelį mokslininkų susidomėjimą ir iš naujo įžiebė diskusijas apie vieną svarbiausių klausimų žmonijos istorijoje – kur iš tikrųjų atsirado mūsų protėviai. Dešimtmečius dominavo gana aiški teorija: žmogaus evoliucija prasidėjo Afrikoje. Būtent ten buvo aptikti seniausi žinomi homininų – ankstyvųjų žmonių protėvių – fosilijų pėdsakai. Tačiau naujas radinys pietryčių Europoje verčia iš naujo pažvelgti į šią istoriją.
Bulgarijoje aptiktas daugiau nei 7 milijonų metų senumo šlaunikaulis rodo ankstyvus dvikojo vaikščiojimo požymius. Tai gali reikšti, kad pirmieji žingsniai link vertikalaus judėjimo galėjo atsirasti ne tik Afrikoje, bet ir rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje. Jei ši hipotezė pasitvirtintų, žmogaus evoliucijos istorija taptų gerokai sudėtingesnė nei manyta iki šiol.
Septynių milijonų metų senumo radinys Bulgarijoje
Šlaunikaulis buvo rastas Azmakos vietovėje pietų Bulgarijoje. Fosilija aptikta 2019 metais archeologinių kasinėjimų metu ir yra neįprastai gerai išsilaikiusi. Tyrėjai ją priskiria ankstyvajai primatų rūšiai, vadinamai Graecopithecus. Naudodami magnetinio datavimo metodą mokslininkai nustatė, kad kaulo amžius siekia apie 7,2 milijono metų.
Tai ypač svarbus skaičius, nes jis beveik sutampa su vienu seniausių Afrikoje rastų homininų – Sahelanthropus – amžiumi, kuris siekia apie 7 milijonus metų. Be to, bulgariškas radinys yra maždaug milijonu metų senesnis už kitą svarbų kandidatą į ankstyvą žmogaus protėvį – Orrorin, kurio fosilijos rastos Kenijoje ir datuojamos maždaug 6 milijonų metų senumu.
Ką šlaunikaulis pasako apie ankstyvą vaikščiojimą dviem kojomis
Svarbiausias mokslininkus sudominęs aspektas yra ne tik fosilijos amžius, bet ir jos anatomija. Ištirtas šlaunikaulis turi kelias savybes, kurios siejamos su vertikaliu vaikščiojimu. Tarptautinėje mokslinėje studijoje, kurioje dalyvavo ir Tiubingeno Eberhardo Karlso universiteto tyrėjai, šis radinys apibūdinamas kaip „pereinamoji dvikojiškumo forma“. Tai reiškia ankstyvą, dar ne visiškai išsivysčiusią stadiją tarp keturkojo judėjimo ir pilno dvikojo vaikščiojimo.
Vienas ryškiausių bruožų yra kampas tarp šlaunikaulio kaklelio ir kaulo kūno. Bulgarijos radinyje jis siekia apie 122 laipsnius. Palyginimui, šiuolaikinių žmonių šis kampas dažniausiai svyruoja nuo 120 iki 140 laipsnių. Šimpanzėms jis vidutiniškai siekia apie 130 laipsnių, o orangutanams dažnai būna dar didesnis – apie 140 laipsnių ar daugiau.
Bulgarijoje rastas kaulas savo parametrais yra artimesnis žmogaus anatomijai nei daugumos beždžionių. Tai rodo, kad klubo sąnarys buvo apkraunamas kitaip – greičiausiai dėl vaikščiojimo, o ne dėl nuolatinio supimosi medžių šakomis.
Dar viena svarbi savybė – pailgėjęs šlaunikaulio kaklelis. Toks bruožas padidina tam tikrų raumenų, stabilizuojančių dubenį vaikštant, veiksmingumą. Mokslininkų teigimu, tokia struktūra aiškiai matoma tik ankstyvuosiuose homininuose ir šiame Bulgarijos fosilijos pavyzdyje.
Kaulo vidinė struktūra atskleidžia nuolatinę apkrovą
Ne mažiau svarbi informacija slypi kaulo viduje. Kompiuterinės tomografijos tyrimai parodė, kad kaulinio audinio pasiskirstymas šlaunikaulio kaklelyje yra asimetriškas. Apatinė jo dalis yra gerokai storesnė nei viršutinė.
Toks struktūros modelis paprastai susiformuoja tada, kai kaulas nuolat patiria vertikalią apkrovą – pavyzdžiui, vaikščiojant ant dviejų kojų. Medžiuose gyvenančioms beždžionėms tokia asimetrija paprastai nebūdinga, nes jų judėjimas yra kitoks ir apkrova pasiskirsto tolygiau.
Be to, bulgariškas kaulas neturi tipiškos kaulinės keteros, kuri šiuolaikinėms beždžionėms dažnai siejama su intensyviu laipiojimu. Šlaunikaulis taip pat yra gana tiesus ir nėra stipriai išlenktas – tai dar viena savybė, kuri dažniausiai būdinga sausumoje judančioms rūšims.
Tyrėjų pateikti duomenys rodo pagrindinius radinio parametrus. Fosilijos amžius siekia maždaug 7,2 milijono metų. Kaulo ilgis yra apie 21–22 centimetrus. Remiantis skaičiavimais, šio gyvūno kūno svoris galėjo būti apie 23–24 kilogramus. Aplinkos rekonstrukcija rodo, kad jis gyveno atvirame kraštovaizdyje, kuriame buvo krūmynų ir savanos tipo miškų.
Senovinis kraštovaizdis priminė savaną
Azmakos vietovėje rasti nuosėdiniai sluoksniai siekia net 26 metrų storį. Šioje teritorijoje mokslininkai aptiko daugiau nei 2000 įvairių gyvūnų fosilijų. Tai leidžia gana tiksliai atkurti senovinį kraštovaizdį.
Visi duomenys rodo, kad prieš milijonus metų čia vyravo gana atvira aplinka su sezonine sausra ir savaną primenančia augmenija. Tokiose vietovėse vertikalus vaikščiojimas galėjo suteikti svarbių pranašumų: geresnį matomumą, mažesnes energijos sąnaudas judant didesniais atstumais ir laisvas rankas.
Tyrimo autoriai gana atsargiai, bet aiškiai teigia, kad dvikojo judėjimo pradžia „tikriausiai susijusi su nemiškingomis aplinkomis“. Kitaip tariant, būtent savanos tipo kraštovaizdis galėjo paskatinti evoliucinius pokyčius.
Palyginimas su kitais ankstyvaisiais žmogaus protėviais
Svarbus ir šio radinio palyginimas su kitais ankstyvaisiais homininų kandidatais. Afrikoje rastas Orrorin, kurio fosilijos siekia apie 6 milijonus metų, laikomas galimu ankstyvu dvikoju primatu. Tačiau Bulgarijos fosilija yra bent milijonu metų senesnė.
Statistinė analizė rodo, kad bulgariškas šlaunikaulis pagal anatomines savybes patenka tarp šiuolaikinių beždžionių ir ankstyvųjų homininų. Diskriminantų analizėje jis labiau siejamas su dvikojo judėjimo formomis nei su beždžionėmis, kurios vaikšto remdamosi sąnariais.
Ar žmogaus evoliucija galėjo prasidėti Europoje?
Mokslininkai pabrėžia, kad šis radinys dar nėra galutinis įrodymas, jog žmogaus protėviai kilo Europoje. Kaulas nerodo visiškai išsivysčiusio dvikojo judėjimo, o kai kurių bruožų, būdingų vėlesniems homininams, vis dar trūksta.
Vis dėlto susidaro gana aiškus vaizdas: ši fosilija turi ir sausumos keturkojų, ir ankstyvųjų dvikojo judėjimo formų savybių. Tyrimo autoriai ją apibūdina kaip galimą „pirminio judėjimo modelio kandidatę“, iš kurio vėliau galėjo išsivystyti pilnas dvikojiškumas.
Be to, mokslininkai kelia intriguojančią hipotezę: šios populiacijos palikuonys galėjo migruoti iš Eurazijos į Afriką. Jei tokia versija pasitvirtintų, nusistovėjęs žmogaus kilmės modelis turėtų būti iš dalies peržiūrėtas.
Tokiu atveju žmogaus evoliucija nebūtų vien tik Afrikos istorija. Ji galėtų apimti ir svarbų etapą Pietryčių Europoje. Bulgarijoje rastas 7,2 milijono metų senumo šlaunikaulis tampa pirmuoju konkrečiu anatominiu įrodymu, leidžiančiu rimtai svarstyti tokią galimybę ir atveriančiu naują perspektyvą vienam svarbiausių žmonijos istorijos klausimų.
