Laukdami eilėje prie oro uosto patikros, tikriausiai pastebėjote rankose laikomų pasų įvairovę. Tačiau ar kada susimąstėte, kodėl jūsų pasas yra būtent tokios spalvos? Paso atspalvis yra kur kas daugiau nei tik estetinis dizainerio sprendimas. Tai galingas simbolis, atspindintis šalies tapatybę, politines pažiūras, religinius įsitikinimus ir net geografinę padėtį.
Kiekvienam keliautojui pasas yra svarbiausias dokumentas – tai raktas į pasaulį ir priklausymo tam tikrai tautai įrodymas. Tačiau viršelio spalva siunčia tylią, bet aiškią žinutę apie valstybės vietą pasaulio žemėlapyje. Išsiaiškinkime, ką slepia keturios pagrindinės pasų spalvos.
Paso spalvos ir jų simbolika: keturi pagrindiniai kodai
Pasai visame pasaulyje iš esmės būna tik keturių pagrindinių spalvų: raudonos, mėlynos, žalios arba juodos. Nors atspalviai gali skirtis, pagrindinės spalvos pasirinkimas niekada nebūna atsitiktinis. Jis priklauso nuo sudėtingo politinių, religinių ir regioninių veiksnių derinio:
- Raudona / bordo: Dažniausiai siejama su Europos Sąjunga, Andų bendrija arba istoriniu komunizmo palikimu.
- Mėlyna: Simbolizuoja „Naująjį pasaulį“ (JAV, Pietų Amerika) ir tam tikras ekonomines sąjungas.
- Žalia: Dominuoja islamo šalyse kaip tikėjimo simbolis, taip pat Vakarų Afrikoje kaip gamtos ženklas.
- Juoda: Diplomatinė retenybė, būdinga Naujajai Zelandijai, vertinama dėl praktiškumo ir estetinio solidumo.
Raudona arba bordo – ekonominio ryšio ir istorijos ženklas
Bordo spalvos pasai, kuriuos puikiai pažįstame ir mes, lietuviai, dažniausiai rodo narystę ekonominėse sąjungose. Beveik visos Europos Sąjungos šalys naudoja bordo spalvos pasus, siekdamos sukurti vieningą vizualinį identitetą. Įdomus faktas: Didžioji Britanija, po „Brexit“ išstojusi iš ES, demonstratyviai pakeitė savo paso spalvą iš bordo atgal į tamsiai mėlyną, taip pabrėždama savo atsiskyrimą.
Tačiau raudona turi ir kitų reikšmių. Šveicarija naudoja ryškiai raudoną spalvą, kuri atitinka jos vėliavą. Turkija, siekianti tapti ES nare, taip pat perėjo prie raudono atspalvio, tarsi rodydama savo geopolitinę kryptį. Be to, raudona spalva vis dar populiari šalyse, turinčiose komunistinę praeitį ar dabartį (pvz., Kinija, Rusija).
Galbūt jus sudomins?
Mėlyna – „Naujojo pasaulio“ parašas
Mėlyni pasai yra vizitinė kortelė tų, kurie priklauso vadinamajam „Naujajam pasauliui“. Ši spalva būdinga Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiams (nuo 1976 m.), taip pat daugumai Pietų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių.
Pietų Amerikoje mėlyna spalva dažnai simbolizuoja ryšį su „Mercosur“ muitų sąjunga (Brazilija, Argentina, Paragvajus, Urugvajus). Tačiau ši taisyklė turi išimčių – mėlynus pasus taip pat naudoja ir kai kurios Afrikos bei Azijos šalys, kartais tai darydamos dėl estetinių priežasčių ar norėdamos išsiskirti regione.
Žalia ir juoda – tikėjimo gelmė ir elegancija
Daugelyje pasaulio valstybių religija vaidina esminį vaidmenį formuojant nacionalinį identitetą, ir tai atsispindi ant paso viršelio. Žalia spalva ypač dominuoja islamo šalyse (pvz., Saudo Arabija, Pakistanas, Marokas). Kodėl? Žalia laikoma mėgstamiausia pranašo Mahometo spalva, be to, ji simbolizuoja gyvybę, gamtą ir rojų.
Afrikoje žalia spalva turi dar vieną reikšmę – Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) narės (pvz., Nigerija, Senegalas) naudoja žalius pasus kaip vienybės ženklą. Tiesa, žalius pasus turi ir Meksika, Vatikanas bei Taivanas, tačiau čia spalvos pasirinkimą lėmė ne religija, o nacionaliniai simboliai.
Tuo tarpu juoda spalva yra rečiausia. Ji vertinama dėl savo praktiškumo – ant jos mažiau matosi nešvarumai, ji atrodo oficialiai ir sukuria puikų kontrastą su auksiniais valstybių herbais. Naujoji Zelandija yra garsiausias juodo paso pavyzdys, nes juoda yra jų nacionalinė spalva. Juodus pasus taip pat naudoja Botsvana, Zambija, Angola, Malavis bei diplomatiniai korpusai visame pasaulyje.
Pasų ateitis: ar spalva vis dar bus svarbi?
Pasai, kaip dokumentai, nuolat tobulėja. Jų evoliucija seka paskui sparčią technologinę pasaulio pažangą. Šiandieniniuose pasuose jau integruoti sudėtingi biometriniai duomenys, mikroschemos ir hologramos.
Ateityje prognozuojama dar didesnė skaitmenizacija – tikėtina, kad fizinius pasus ilgainiui pakeis skaitmeninės tapatybės telefone ar debesyje. Nors nauji technologiniai standartai neabejotinai pakeis dokumento formą ir funkciją, paso, kaip priklausymo tam tikrai tautai ir kultūrai simbolio, vaidmuo išliks pagrindinis. Ir kol egzistuos fiziniai dokumentai, jų spalva ir toliau pasakos nebylią istoriją apie tai, iš kur mes atvykome.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
