Jau seniai žinoma, kad elektromobilių nuvažiuojamas atstumas žiemą mažėja – tai pripažįsta ir gamintojai, ir patys vairuotojai. Tačiau viena yra teorinės lentelės, o visai kas kita – realios sąlygos, kai šaltis „kanda“ ne -5 ar -10 °C, o artėja prie Arkties ribos. Būtent tokiame stingdančiame šaltyje norvegai nusprendė patikrinti, kiek iš tiesų verta WLTP etiketė ant elektromobilio stiklo.
Norvegijos automobilių leidinio „Motor.no“ žurnalistai kartu su Norvegijos automobilių klubu (NAF) surengė ekstremalų bandymą, kuris atskleidė nemalonią tiesą: kai kurių modelių reali rida smuko iki tokio lygio, kad pirkėjui gali tapti nemalonia staigmena. Kai kuriems automobiliams nuvažiuojamas atstumas sumažėjo net 46 proc., o net ir „geriausiai išlaikiusiems egzaminą“ modeliams kritimas siekė apie 29 proc..
„El Prix“ – bandymas, kurį Norvegijoje supranta visi
Norvegijoje elektromobilis – ne mados reikalas ir ne tik „miesto žaisliukas“. Tai kasdienė transporto priemonė šalyje, kur žiema yra ilga, o temperatūra daugelyje regionų reguliariai krenta gerokai žemiau nulio. Todėl nenuostabu, kad čia ridos klausimas vertinamas praktiškai, be romantikos.
Įprasto „El Prix“ bandymo esmė paprasta, bet logistika – sudėtinga: dešimtys naujų elektromobilių važiuoja fiksuotu maršrutu, pradėdami kelionę Osle, toliau judėdami į šiaurę ir vėliau – atgal į pietus. Tikslas vienas – važiuoti tol, kol akumuliatorius praktiškai „išsikvepia“.
Kai automobilis praranda energiją ir jau nebegali palaikyti nustatytų greičio ribų, vairuotojas sustoja ir fiksuoja rezultatą. Tuomet įsikiša vilkikas – išsikrovęs elektromobilis nugabenamas iki įkrovimo stotelės. Tai reiškia, kad bandymo organizavimas reikalauja ne tik disciplinos, bet ir realiai veikiančios infrastruktūros.
Svarbi detalė: automobiliai važiavo standartiniu režimu, o išvažiavus iš Oslo buvo įjungtas adaptyvus pastovaus greičio palaikymas. Maršrutas daugiausia driekėsi vietiniais keliais, kur greičio ribojimai dažniausiai siekia 80 km/h, o kai kur – 60 km/h. Tokiomis sąlygomis (jeigu neskaičiuosime oro) elektromobiliai paprastai jaučiasi palankiai.
Šiemet buvo kitaip: termometras nukrito iki -31 °C
Šis bandymas iš kitų išsiskyrė tuo, kad buvo atliktas ekstremaliomis sąlygomis. Jei įprastai Norvegijos žiemos bandymuose temperatūra sukasi apie -10 °C, šįkart ji pasiekė net -31 °C.
Rezultatas: šaltis tapo ne tik išbandymu baterijai, bet ir savotišku „realumo testu“ visai industrijai. Paaiškėjo, kad WLTP procedūra, kurią mato pirkėjas salonuose ar reklamoje, nuo tikro gyvenimo tokiomis sąlygomis gali būti labai nutolusi.
Kai kuriuose modeliuose reali rida sumažėjo tiek, kad vairuotojui tai reikštų ne šiaip diskomfortą, o visiškai kitokį kelionės planavimą: sustojimai dažnėja, trukmė ilgėja, o rezervas „dėl visa ko“ tampa privalomas.
Kuris elektromobilis nuvažiavo toliausiai?
Šiame bandyme daugiausia kilometrų įveikė „Lucid Air“, kuris sustojo po 520 km. Skaičius įspūdingas – bet su viena labai svarbia išlyga.
„Lucid Air“ kartu tapo ir didžiausiu paradoksu: tai automobilis, kurio deklaruojamas WLTP atstumas siekia net 960 km (117 kWh baterija), o reali rida šaltyje nukrito 46 proc.. Kitaip tariant, nors jis ir buvo „toliausiai nuvažiavęs“, būtent šis modelis patyrė vieną skaudžiausių smūgių pagal nuokrypį nuo gamintojo deklaracijų.
Toks rezultatas primena esminį dalyką: didelė baterija padeda įveikti daugiau kilometrų, tačiau tai nereiškia, kad automobilis efektyvus ar „atsparus žiemai“. Be to, toks modelis – ne masinei rinkai: kainos gali siekti kelis šimtus tūkstančių eurų.
Antrą rezultatą užfiksavo daug labiau „realus“ pasirinkimas vairuotojui – „Mercedes-Benz CLA“, kuris įveikė 421 km. Visgi ir šio modelio WLTP ir realybės skirtumas šaltyje buvo labai didelis: tikras nuvažiuojamas atstumas pasirodė 41 proc. mažesnis už deklaruojamą.
Daugiau nei 400 km nuvažiavo tik pavieniai modeliai
Bandymas parodė ir kitą aiškią tendenciją: iš 25 išbandytų elektromobilių tik keli peržengė 400 km ribą.
Į šį klubą pateko „Audi A6“, kuris sustojo po 402 km, tačiau ir jo nuokrypis buvo didelis – rida sumažėjo apie 38 proc.. Toliau sąraše minimi „BMW iX“ (388 km, -39 %) ir „Volvo ES90“ (373 km, -40 %).
Tačiau būtina suvokti, ką tai reiškia praktikoje: tai buvo važiavimas 60–80 km/h greičiu, o tokios kelionės struktūra nėra tipinė, pavyzdžiui, Lietuvos vairuotojui, kuris dažnai juda greitkeliais 110–130 km/h režimu. Kuo didesnis greitis – tuo sąnaudos žiemą dar labiau auga.
Kurie elektromobiliai sustojo greičiausiai?
Bandymo apačioje atsidūrė modeliai, kurių reali rida šaltyje tapo ypač ribota.
Trumpiausius atstumus įveikė:
- „Suzuki eVitara“ – 224 km (-43 %)
- „Hyundai Inster“ – 256 km (-29 %)
- „Opel Grandland“ – 262 km (-46 %)
Visgi „Opel Grandland“ atvejis turi svarbų niuansą: dėl bandymo metu įvykusios klaidos automobilis startavo su 94 proc. įkrova, o ne su 100 proc., todėl rezultatas buvo paveiktas ir neturėtų būti vertinamas kaip visiškai „švarus“.
Jeigu vertinti ne kilometrus, o skirtumą nuo WLTP, didžiausi nusivylimai buvo „Lucid Air“ ir „Opel Grandland“ – abu nuvažiavo net 46 proc. mažiau nei deklaruojama. Prastai pasirodė ir „Volvo EX90“ (-45 %), „Suzuki eVitara“ (-43 %), taip pat „Mercedes CLA“ ir „Škoda Elroq“ (abu -41 %).
Tuo tarpu mažiausią smūgį WLTP reputacijai šįkart sudavė modeliai, kurių kritimas siekė apie 29–30 proc.: „Hyundai Inster“, „MG6S EV“ ir „MG IM6“.
Kodėl WLTP ir realybė žiemą taip išsiskiria?
Norvegų žurnalistai akcentuoja, kad ridos tema realiame gyvenime nėra tik „kiek nuvažiuosiu iki nulio“. Ji tiesiogiai susijusi su tuo, kaip žmonės iš tikrųjų naudoja elektromobilį.
Svarbiausia praktinė taisyklė, kurią žino dauguma elektromobilių savininkų: norint saugoti bateriją, dažniausiai rekomenduojama krauti iki 80 proc.. Ir tai turi racionalų pagrindą – virš 80 proc. įkrovimo galia dažnai ribojama, o laiko sąnaudos tampa neproporcingos. Tipinė situacija: 10–80 proc. – 25 minutės, 80–100 proc. – dar 25 minutės.
Todėl reali kelionė dažniausiai vyksta intervale 10–80 proc., vadinasi, vairuotojas praktiškai disponuoja ne visu 100 proc. resursu, o maždaug 70 proc. baterijos. Jei dar prisideda 30–40 proc. ridos kritimas šaltyje, gaunasi labai paprasta matematika: automobilis, reklamuojamas kaip „500 km WLTP“, realybėje gali būti apie 200 km pasirinkimas ilgai kelionei per šaltį.
Norvegija – elektromobilių šalis, bet net ir ten kyla klausimų
Norvegijos situacija unikali: valstybės fiskalinė politika praktiškai išstūmė vidaus degimo variklius iš naujų automobilių rinkos. 2025 m. net 95,9 proc. šalyje registruotų naujų automobilių buvo elektriniai.
Todėl norvegų testai pasaulyje vertinami rimtai – tai nėra „entuziazmo eksperimento“ laboratorija. Tai bandymas šalyje, kur elektromobiliai seniai tapo norma.
Įdomus epizodas: „Toyota“ šįkart konkurse nedalyvavo ir bandymui nepateikė atnaujinto „bZ4X“, nors šis modelis Norvegijoje labai populiarus (2025 m. perkamiausių automobilių sąraše buvo ketvirtas). Gamintojo Norvegijos filialo vadovas Piotras Pawlakas paaiškino, kad bendrovės nuomone šis testas per daug „vienpusiškai“ orientuotas į ridą ir neatspindi visų kriterijų, kurie svarbūs pirkėjui.
Taip pat paskutinę minutę iš bandymų buvo pašalintas kiniškas „Xpeng G9“.
Išvada: technologija progresuoja, bet žiema dar laimi
Norvegų bandymas aiškiai parodė tai, ką daugelis elektromobilių vairuotojų iš patirties nujaučia, bet ne visada įvertina prieš pirkdami: ridos kritimas šaltyje gali būti didelis, o WLTP skaičius negali būti laikomas pažadu realioms sąlygoms.
Elektromobiliai gali būti puikus sprendimas, tačiau ne visiems ir ne visoms situacijoms. O žieminė kelionė, ypač kai temperatūra siekia -30 °C, išlieka vienu sunkiausių scenarijų net moderniausiems modeliams.
Technologijas dar teks tobulinti – nuo baterijų chemijos iki šilumos valdymo, energijos efektyvumo ir infrastruktūros. Nes tik tuomet WLTP lentelės priartės prie realaus gyvenimo, kur kelionė prasideda ne laboratorijoje, o kieme, kur ant automobilio stogo – sniegas, o termometras rodo minus trisdešimt.
Šaltinis: https://motoryzacja.interia.pl/auta-elektryczne/news-norwegowie-wzieli-auta-elektryczne-na-srogi-mroz-to-bylo-pot,nId,22545246
