Norvegija pranešė, kad jos elektros jungtys su Europa tampa per brangios ir nebenaudingos vietos vartotojams. Šalis atvirai svarsto galimybę atsisakyti dalies išorinių elektros tinklo sujungimų – tai būtų precedento neturintis žingsnis, galintis pakeisti visos žemyno elektros rinkos logiką. Situaciją pirmieji išsamiai aprašė „Postimees“ ir „Euractiv“.
Norvegai piktinasi, kad jų pigi hidroenergija vis dažniau iškeliauja į užsienį už aukštas kainas, o patys gyventojai moka daugiau nei turėtų. Kai kuriuose regionuose elektros kainos taip išaugo, kad aukštos kainos periodu dušas gali kainuoti keturis eurus. Visuomenės nepasitenkinimas pasiekė lygį, kai politikai pradėjo rimtai svarstyti jungčių nutraukimą.
Kodėl Norvegija nebetiki išorinėmis jungtimis?
Norvegija turi daug hidroelektrinių ir yra viena pigiausios elektros gamintojų Europoje. Tačiau jos energetikos sistema susieta su šalimis, kurios renkasi visiškai kitokią strategiją. Pagrindinis konfliktas kyla su Vokietija.
Vokietija uždarė atomines elektrines ir intensyviai statė saulės bei vėjo parkus. Tačiau šie šaltiniai nestabilūs – kai saulė nešviečia ir vėjas nepučia, šaliai trūksta lanksčios gamybos. Tada ji skubiai perka elektrą iš Norvegijos per tarpsistemines jungtis ir neretai siūlo tokias kainas, kurioms norvegų tiekėjai nenori atsispirti.
Rezultatas paprastas: Norvegijos elektra iškeliauja į Vakarus, o vietos vartotojai lieka su aukštomis sąskaitomis. Todėl norvegai vis garsiau kalba, kad jungtys nebeteikia naudos, ir svarsto jų atsisakyti. Artimiausias sprendimas gali būti Skagerako 1 ir 2 kabelių sutarties su Danija nepratęsimas.
Norvegijos žinutė Europai gana aiški: pasikliauti Skandinavijos hidroelektrinėmis amžinai nepavyks, o šalys turi kurti daugiau savo valdomų pajėgumų.
Kokios būtų pasekmės Europai ir Baltijos šalims?
Estija, Latvija ir Lietuva tiesioginių jungčių su Norvegija neturi, tačiau regione labai svarbi bendra Europos elektros rinka. Kuo mažiau šalių joje dalyvauja, tuo mažiau konkurencijos ir didesnės kainos visoje sistemoje.
Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Elering“ valdybos narys Erki Sapas pabrėžia, kad tiesioginė tiekimo saugumo rizika Baltijos šalims būtų nedidelė, nes regione veikia pakankamai valdomos gamybos. Tačiau ilgalaikė pasekmė būtų aiški – mažiau prekybos rinkoje, todėl didesnė kaina vartotojams.
Svarbiausia rizika yra ne elektros trūkumas, o brangesnė elektra visoje Europoje.
Ar Suomija nustotų parduoti elektrą Baltijos šalims?
Nors nerimaujama, kad Suomija galėtų „užsirakinti“ savo rinkoje, „Elering“ specialistai tokį scenarijų vertina kaip mažai tikėtiną.
Esminė Europos elektros rinkos taisyklė – kuo daugiau tarpvalstybinių sujungimų, tuo lengviau subalansuoti kainas ir gamybos svyravimus. Sujungimai neužtikrina vien tik pigesnės elektros – jie padeda išlaikyti stabilumą ir apsaugoti vartotojus ilgalaikėje perspektyvoje.
Nors atskiri atvejai, kaip Suomijos–Švedijos jungties pavyzdys, rodo, kad kartais kainos gali pakilti vienoje vietoje, o kitur išlikti stabilios, tai yra normalus didelės rinkos veikimas. Didesnės zonos visada turi didesnę įtaką mažesnėms, todėl pokyčiai tarp regionų neišvengiami.
Ką visa tai reiškia Baltijos regionui dabar?
Baltijos šalys turi pakankamai generacijos, jungtis su Suomija ir Švedija (per „NordBalt“) bei stiprinamą Baltijos–Lenkijos jungtį. Tai reiškia, kad kritinio elektros trūkumo scenarijus nėra realus. Tačiau rinkos struktūra tampa trapesnė.
Kuo daugiau šalių atsisakytų dalyvauti tarpsisteminėje prekyboje, tuo brangiau kainuotų elektra visame regione. Jei Norvegija nusisuktų nuo Europos tinklo ir pasirinktų savarankiškumą, tai būtų vienas didžiausių smūgių bendros energetikos sistemos koncepcijai per kelis dešimtmečius.
Baltijos šalims tai reikštų vieną dalyką: elektros kaina taptų dar labiau priklausoma nuo regioninių pajėgumų ir mažiau – nuo bendros Europos rinkos stabilumo.
Šaltinis: https://nra.lv/pasaule/508150-norvegija-draud-partraukt-elektrotikla-savienojumus-ar-eiropu.htm
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
Galės nauseda skambinti Leninui ir atsiprašyti
Vokietija supirkdama Norvegijos elektros energiją kompensuoja savo vartotojams. Ko pasekoje nei Vokietijos verslas nei gyventojai nemato poreikio taupyti. Kai tuo tarpu Norvegija išaugusia elektros kainą ( kai kuriuose regionuose iki 375%) kompensuoja tik gyventojams o ilgametis verslas bankrutuoja. Nors pagrindinis problemų šaltinis yra elektros birža. Kartu su ja atsirado begalę dykaduonių. Prekiautojai ,energijos brokeriai,biržos tarpininkai,spekuliantai su ateities sandoriais,finansinės institucijos, perkančios–parduodančios kontraktus
,energijos fondai.Jie neeksploatuoja hidroelektrinių,negeneruoja elektros,neinvestuoja į tinklus,neneša fizinės rizikos,
bet gali uždirbti milijonus iš kainų svyravimų.
Pizia Lietuvai bus su laikų.Ant kelių maldaus,kad Batka duotu pigios elektros.Va jums ES toi visi pasitrauks nuo Lietuvos.Apy..so ta Lietuva su ta istojimo ĮES.
Premjeras A.Butkevičius uždarė lgnalinos AS. Paskubėjo. Galima buvo Europos komisiją įtikinti palikti iki galutinio „susidėvėjimo”. Kaltas ir chunvebiniškas Vaišviliukas su savo veikėjais blokavęs lll bloko statybą už sssr pinigus. Blokavo ir Kruonio turbinų statymą. Teko pirktis už savo. O siūlė sssr. Trupmaregiškumas ir bukumas. Todėl prastokai ir gyvename.
Jau kaip pripjovei grybą – griūk negyvas. Ignalinos AE uždaryta dėl: 1) Auštrevičiaus savanoriškos iniciatyvos ir pasirašymo LT vardu dėl stojimo į ES (Bulgarija iš anksto pareiškusi, kad dėl stojimo į ES nevarys į bankrotą savo šalies verslų ir gyventojų po šiai dienai turi AE); 2) 2K (Kubilius+Kirkilas) stūmimo naujo Visagino AE ir prasileidimo su 2008 metų referendumu, kai žmonės suprato, jog norima juos apvogti eilinį kartą imituojant naujos AE statybą… 3) Dar 2011 metais atstatyti Ignalinos AE darbą galima buvo per 1-2 mėnesius, nes iki tol buvo atlikti tik imitaciniai AE sustabdymo darbai; Bet paaiškėjus apie tai politiniame lygmenyje buvo užforsuotas relinio apsaugos bloko sunaikinimas – negrįžtamas (sunkiai atstatomas) procesas atliktas Rusijos per tarpines įmones valdomo kapitalo įmonės – kaip visada valdant kgb struktūroms priklausančių konservatorių rankomis suorganizuotas… 4) Prieš varant kas galėjo būti atlikta už sssr pinigus reiktų pasigilinti kodėl LT už 10 metų nuomos „Independence” sumokėta virš 1mlrd.Eur, o suomiai nusipirko tokį pačio dydžio ir struktūros dujų terminalą už 15mln.Eur? O Lietuvos įmonės atitinkamos gamybinės įmonės dar prieš perkant terminalą siūlėsi pastatyti už ~1 mln. Eur… 5) Kodėl visoje ES perkama viešajam sektoriui el.energija naudojant pigiausių biržos gamintojų-siūlytojų kompleksinį el.energijos supirkimą, o LT perkama brangiausia el.energija, kad nereiktų perskaičiuoti savikainų ir el.energija visiems LT gyventojams ir verslams būtų stabiliai brangiausia ES… T.y. verslui neapsimokėtų gamyba LT teritorijoje… – konservų, liberalų, socdemų ir dabar jau skvernelininkų (Igničio 25% akcijų pardavimas) nuopelnas.
Būtent!